Pataria specialistas: kaip gydytis migreną racionaliai ir saugiai

Migrena – viena dažniausių neurologinių lėtinių ligų, paveikianti milijonus žmonių visame pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje. Nors šios būklės simptomai gali būti itin varginantys, tinkamai skiriant tiek medikamentines, tiek nemedikamentines gydymo priemones, galima reikšmingai sumažinti priepuolių dažnį, stiprumą ir pagerinti paciento gyvenimo kokybę.

Reklama

Valstybinės ligonių kasos šalies mastu specialistų atliktas tyrimas parodė, kad pasitaiko atvejų, kai vaistai nuo migrenos skiriami ir vartojami neracionaliai. Reikia atsakingesnio požiūrio: tikslios diagnozės, individualizuoto gydymo plano ir sąmoningo vaistų vartojimo.

Blogina gyvenimo kokybę, mažina darbingumą

Migrena – tai neurologinė sveikatos būklė, kuriai būdingi pasikartojantys galvos skausmai (dažnai pulsuojančio pobūdžio ir apimantys vieną galvos pusę), pykinimas, vėmimas, nuotaikos kaita, nuovargis, jautrumas šviesai, garsams ar kvapams. Maždaug trečdaliui sergančiųjų migrena pasireiškia su aura: laikinais regėjimo, jutimo, kalbos ar motorikos sutrikimais. Simptomai gali pasireikšti visi kartu arba tik dalis jų, kartu su migrenos priepuoliu arba tarp jų. Priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje 2023 m. migrena diagnozuota 24 tūkst. gyventojų (kai per pastaruosius dvejus metus buvo bent vienas priepuolis). Tačiau, remiantis Eurolight projekto apklausa, bent kartą per metus migrenos priepuoliai pasireiškė net 18,8 proc. gyventojų. Tai reiškia, kad realus migrenos paplitimas gali būti dar didesnis, nes dalis žmonių patiriamų simptomų nelaiko migrena, o kiti nesikreipia į gydytojus dėl stigmos ar kitų priežasčių.

Migrena gali prasidėti bet kokiame amžiuje – nuo paauglystės iki senatvės – tačiau dažniausiai pasitaiko darbingo amžiaus žmonėms, ypač apie 40-uosius metus. Tuo metu ja serga apie 35 proc. moterų ir 15 proc. vyrų.

Racionalus migrenos gydymas ir profilaktika svarbūs tiek pačiam žmogui, tiek valstybei, nes migrena daro įtaką gyvenimo kokybei ir darbingumui – darbingumas vidutiniškai sumažėja apie 3,5–4,5 proc.

Gydymas vaistais

Pasak Racionalaus vaistų vartojimo skatinimo komiteto pirmininko prof. Romaldo Mačiulaičio, migreną suvaldyti galima dviem būdais: esamo priepuolio gydymu bei taikant profilaktiką, kuria siekiama sumažinti priepuolių dažnį ar jų stiprumą ateityje.

Lengviems migrenos priepuoliams, kai galvos skausmo nelydi pykinimas ar vėmimas, rekomenduojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (pavyzdžiui, ibuprofenas) arba paracetamolis. Vidutinio sunkumo ar sunkiais atvejais skiriami triptanų grupės vaistai arba jų deriniai su priešuždegiminiais vaistais.

Jei jaučiamas pykinimas ar pasireiškia vėmimas, papildomai gali būti skiriami vaistai nuo pykinimo, kuriuos geriausia leisti į veną – taip užtikrinamas vaisto pasisavinimas vėmimo atveju. Jei pykinimas ar vėmimas kartojasi dažnai, pravartu su gydytoju aptarti galimybę naudoti triptanus nosies purškalo forma – taip vaistas greičiau patenka į sisteminę kraujotaką, jeigu vemiama. Kai gydymas bent dviem skirtingais triptanais yra neveiksmingas, netoleruojamas arba jų vartoti negalima dėl kontraindikacijų, gydytojas gali skirti gydymą rimegepantu.

Profilaktiniai vaistai rekomenduojami, kai migrenos priepuoliai kartojasi 4 ir daugiau kartų per mėnesį. Taip pat jie gali būti skiriami ir kitais atvejais, pavyzdžiui, kai priepuoliai tęsiasi ilgai arba sukelia didelę negalią.

Kaip pirmo pasirinkimo vaistai profilaktiniam gydymui dažniausiai skiriami beta adrenoblokatoriai, antidepresantai, vaistai nuo epilpesijos, biologiniai vaistai ar kt. Esant kontraindikacijų ar nepakankamam efektui, gali būti paskirti antro pasirinkimo vaistai: tam tikri antihipertenziniai vaistai, antidepresantai, vaistai nuo epilepsijos.

„Visi šie vaistai sukelia daugiau ar mažiau nepageidaujamų reakcijų, tačiau gydytojo tikslas pasiekti reikiamo poveikio su kuo mažesne rizika pacientui. Atliktas tyrimas parodė, kad pasitaiko atvejų, kai pacientui tęsiamas jam neveiksmingas gydymas. Toks gydymas ne tik nereikalingas, bet ir nesaugus, taigi – neracionalus“, – teigia prof. R. Mačiulaitis.

Specialistas rekomenduoja

 Jeigu jums dar nėra diagnozuota migrena, bet patiriate migrenai būdingus simptomus, rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju, kad būtų sudarytas tinkamas ligos stebėjimo ir gydymo planas. Negydoma ar nepakankamai gydoma epizodinė migrena gali progresuoti į lėtinę.

Ankstyvas migreninio galvos skausmo gydymas pasižymi didesniu efektyvumu nei atidėtas.

Būtinai informuokite gydytoją apie visas savo gretutines ligas, vartojamus vaistus ir patiriamas nepageidaujamas reakcijas – ne visi vaistai gali būti jums tinkami.

Būtina reguliariai vartoti visus gydytojo paskirtus vaistus – tik tuomet gydymas bus sėkmingas.

Profilaktinių vaistų veiksmingumas gali pasireikšti tik po kelių savaičių ar net mėnesių, todėl svarbu neskubėti jų atsisakyti.

Jeigu įtariate, kad profilaktinis vaistas neveikia taip kaip turėtų, kreipkitės į šeimos gydytoją. Jis įvertins jūsų būklę ir prireikus pakoreguos gydymą arba siųs pasikonsultuoti su gydytoju neurologu.

Naudinga vesti migrenos priepuolių dienoraštį – jis padeda gydytojui įvertinti migrenos simptomų sunkumą ir skiriamų vaistų efektyvumą.

Be gydytojo žinios savarankiškai nekoreguokite migrenos gydymo plano (vaistų dozės, dažnumo, nutraukimo, kombinacijos ar kt.).

Prisiminkite, jog svarbios ir nemedikamentinės priemonės: reguliarus miegas, poilsis, streso valdymas, sveika ir reguliari mityba, fizinis aktyvumas, kofeino ribojimas, individualių migrenos priepuolių dirgiklių atpažinimas ir jų vengimas. Šios priemonės gali būti sunkiau įgyvendinamos nei vaistų vartojimas, bet jų poveikis – ilgalaikis, svarbus ir reikšmingas.

Racionalus migrenos valdymas – tai veiksmingiausių, bet kartu ir saugiausių bei ekonomiškai tvarių sprendimų paieška kiekvienam pacientui individualiai. Profesorius perspėja, kad informacija apie vaistus ir jų pasirinkimą remiasi tyrimais ir duomenimis apie daugumą pacientų. Tačiau kiekvienu atveju visada svarbu gydymo planą ir eigą aptarti su savo šeimos gydytoju ar gydytoju neurologu.