Ligonių kasos aptaria darbus ir planus, diskutuoja su partneriais

Jau trečius metus iš eilės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ir teritorinių ligonių kasų (TLK) vadovai bei specialistai visose TLK susitinka aptarti savo veiklos rezultatų ir planų, apsilanko savivaldybėse, seniūnijose, vietos gydymo įstaigose. Čia diskutuoja apie sveikatos priežiūros finansavimo aktualijas ir kitus sveikatos priežiūros klausimus, kuriuos pagal kompetenciją sprendžia ligonių kasos. Šių metų gegužę ir birželį įvyko penki tokie susitikimai: Vilniaus TLK ir Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijoje, Šiaulių TLK ir Plungės rajono savivaldybėje, Klaipėdos TLK ir Šilutės rajono savivaldybėje, Kauno TLK ir Šakių ligoninėje bei Panevėžio TLK ir Panevėžio visuomenės sveikatos centre.

Susitikimai TLK – puiki proga ligonių kasų darbuotojams išgirsti vietos gydymo įstaigų ir gyventojų rūpesčius bei poreikius ir papasakoti apie savuosius, išsiaiškinti susitikimų dalyvių nuomonę apie sveikatos priežiūros prioritetus ir gerinti bendradarbiavimą, įstaigų veiklos planavimą bei koordinavimą. Kartu šie susitikimai su gydymo įstaigomis, vietos savivalda, bendruomenėmis – tai ir galimybė geriau suprasti žmonių problemas, jų lūkesčius ir ieškoti būtų juos įgyvendinti.

Vilniaus TLK ir Vilniaus rajono Nemenčinės seniūnijoje

Į susitikimą Nemenčinės seniūnijoje susirinko Vilniaus rajono gydymo įstaigų, vietos savivaldos ir bendruomenės atstovai. Čia buvo aptartos tiek pacientams, tiek medikams aktualios problemos: kalbėta apie informacijos pacientams stoką, ypač – informacijos apie mokamas ir nemokamas paslaugas. Ligonių kasų atstovai akcentavo savo nuostatą siekti aiškesnio mokamų ir nemokamų paslaugų reglamentavimo, pasakojo apie priemones, kurių imamasi siekiant grąžinti pacientui pinigus, jei gydymo įstaiga iš paciento neteisėtai paima priemoką.

Medikams nerimą kėlė nežinia dėl Vilniaus rajono gyventojų hospitalizavimo pokyčių. Kalbėdami apie palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugų teikimą, Vilniaus rajono medikai abejojo, ar pakaks išteklių gydytojų darbui užtikrinti visą parą. Medikai ir vietos bendruomenių atstovai nuogąstavo, kad pertvarkius stacionarinės pagalbos teikimą Vilniaus mieste ir Santariškių klinikų Raudonojo Kryžiaus filialą perkėlus į Santariškes bus sudėtingiau hospitalizuoti Vilniaus rajono gyventojus.

Šiaulių TLK ir Plungės rajono savivaldybėje

Į susitikimą Plungės rajono savivaldybėje susirinko per 100 vietos gyventojų, atstovaujančių įvairioms bendruomenėms. Dauguma klausimų buvo grindžiami susirinkusiųjų asmenine patirtimi. Akivaizdus gyventojų rūpestis – neaiškumai dėl mokamų ir nemokamų (kai paslaugų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis) paslaugų, teisėtų ir neteisėtų mokėjimų, vaistų kainos kompensavimo. Beje, klausimai apie įvairiausius mokėjimus gydymo įstaigose buvo keliami visuose susitikimuose. Ligonių kasų atstovai žmonėms aiškino: jei pacientui nurodoma, kad už suteiktas paslaugas reikia sumokėti, pirmiausia pats pacientas turi pasidomėti priemokos ar mokesčio teisėtumu. Būtina apie tai klausti savo šeimos gydytojo, kreiptis į gydymo įstaigos administraciją, o jei ir čia neišsiaiškinama – ieškoti atsakymo ligonių kasose. Kartais pakanka paskambinti į savo TLK ir gauti reikiamą informaciją telefonu. Norint susigrąžinti neteisėtai sumokėtas

lėšas, į TLK reikia kreiptis raštu. Pagal raštišką kreipimąsi TLK specialistai atlieka tyrimą, ir, jei nustatomas pažeidimas, pinigai grąžinami pacientui.

Plungės seniūnijos, kaip ir kitų Lietuvos vietovių, gyventojai norėtų gauti daugiau sanatorinio reabilitacinio gydymo paslaugų, juolab pastaraisiais metais visoje Lietuvoje atsirado daugiau šias paslaugas teikiančių įstaigų. Deja, nėra tiek Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, kad būtų galima patenkinti visų pageidaujančiųjų šių paslaugų poreikius, todėl šio gydymo skyrimo ir jo išlaidų apmokėjimo sąlygos yra griežtai reglamentuotos.

Susitikime dalyvavęs šeimos gydytojas pažymėjo, kad dažnai, nusiuntęs savo pacientą pas antrinio lygio specialistą konsultuotis, negauna tinkamos kokybės šio specialisto paslaugos. Neretai šis siunčia pacientą pas dar aukštesnio lygio specialistus – tai reiškia, kad ir gydymas brangsta, ir pacientas be reikalo siuntinėjamas.

Darbuotojų diskusijoje Šiaulių TLK taip pat buvo išsakyta mintis, kad vis aktualesnis tampa medicininės reabilitacijos gydymo išlaidų kompensavimo klausimas. Be to šiuo metu ypač svarbu būtų iš naujo įvertinti antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reglamentavimą, metodinius aprašymus, organizavimo ir apmokėjimo tvarką.

Klaipėdos TLK dažnai bendrauja su sutarčių partneriais

Klaipėdos TLK direktorius Alfridas Bumblys pažymėjo, kad svarbi šios TLK veiklos sritis – raginti gydymo įstaigas veiksmingai panaudoti 2012 m. sutartyse numatytas lėšas, ypač skirtas prevencinėms programoms. To nedarant, TLK specialistų manymu, prevencinių programų lėšos gali likti nepanaudotos, nes nemažai asmenų, galinčių nemokamai gauti prevencinėse programose numatytas paslaugas, dėl nežinojimo kreipiasi į gydymo įstaigas, neturinčias sutarčių su TLK ir teikiančias šias paslaugas už atskirą mokestį. Klaipėdos TLK numato ypač atidžiai stebėti ir skatinti pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigas tinkamai organizuoti pacientų informavimą apie prevencines programas.

Susitikime su Šilutės rajono gydymo įstaigų, savivaldybės tarybos ir administracijos atstovais buvo kalbama apie TLK ir rajono gydymo įstaigų bendradarbiavimą. Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus atkreipė dėmesį į tai, kad daugelis pačios ligoninės ir jos pacientų klausimų, susijusių su paslaugų teikimu ir jų išlaidų apmokėjimu, gali būti veiksmingai sprendžiami bendraujant su Klaipėdos TLK specialistais (pavyzdžiui, tokie šiemet aktualūs klausimai kaip aktyviojo gydymo stacionarinių ir dienos stacionaro paslaugų išlaidų apmokėjimas pagal giminingų diagnozių grupių metodą). Šilutės savivaldybei taip pat rūpi, kad ligonių kasos sumokėtų už visas rajono gydymo įstaigų suteiktas paslaugas – apie tai kalbėjo savivaldybės tarybos narys Virgilijus Pozingis. VLK atstovai patikino, kad sutartiniai įsipareigojimai dėl atsiskaitymo už sutartyse numatytas paslaugas bus vykdomi, tačiau, atsižvelgiant į 2012 m. sumažėjusias sutartines sumas ir į minimalų rezervą (0,5 proc. TLK biudžeto), nebus galimybės sumokėti už viršsutartines paslaugas. Savivaldybės atstovai apgailestavo, kad neretai Šilutės rajono gyventojai, gavę šeimos gydytojo siuntimą konsultuoti, vyksta į Klaipėdos gydymo įstaigas, nors tos pačios paslaugos prieinamos ir Šilutėje, t. y. arčiau namų. VLK atstovai paaiškino, kad ligonių kasos negali daryti įtakos pacientui ir riboti jo pasirinkimo, nes pacientas turi teisę pasirinkti paslaugos teikėją. Kitaip tariant, ar reikalinga konsultacija, sprendžia šeimos gydytojas, kur gauti paslaugą – renkasi pacientas.

Kauno TLK ir Šakių ligoninėje

Susitikime Kauno TLK buvo aptarta opi Kauno TLK problema – personalo kaita.

Pastaraisiais metais iš Kauno TLK išėjo nemažai kvalifikuotų darbuotojų. Pagrindinė priežastis – nepatrauklūs atlyginimai, emigracija. Kauno TLK vadovai teigė, kad ne taip paprasta rasti reikiamos kvalifikacijos specialistų, užtrunka ir jų adaptacija, tad sunku pasiekti planuojamus rezultatus. Kaip ir kitose TLK, prasidėjus vasarai padaugėja darbo Gyventojų aptarnavimo skyriaus darbuotojams – dažniau kreipiamasi dėl Europos sveikatos draudimo kortelės išdavimo. Susitikime Kauno TLK specialistai pateikė pasiūlymą standartizuoti gydymo įstaigų sutartis, paliekant galimybę keisti tik jų priedus.

Susitikimas Šakių ligoninėje buvo ypač naudingas: VLK ir TLK atstovai turėjo progą susipažinti su šios ligoninės paslaugų teikimo organizavimu, įsitikinti, kad ir nedidelė gydymo įstaiga gali pasiekti puikių rezultatų. Susitikime dalyvavo ne tik Šakių ligoninės vadovas Algirdas Klimaitis ir dauguma vadovaujančiųjų ligoninės medicinos darbuotojų, bet ir Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vadovai, diabeto klubo „Linelis“, Šakių rajono sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos, Lietuvos neįgaliųjų draugijos ir kitų organizacijų atstovai.

Šakių rajono savivaldybės gydytoja Daina Bagdonienė sakė, kad rajono viešosios gydymo įstaigos patiria ekonominių sunkumų, mat dėl mažėjančio prisirašiusių gyventojų skaičiaus mažėja ir finansavimas. Ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis optimistiškai žvelgė į savo vadovaujamos ligoninės ateitį – džiaugėsi Vaikų raidos sutrikimų ankstyvos reabilitacijos tarnybos veiklos rezultatais, ligonių kasų diegiamu giminingų diagnozių grupių metodu ligoninių teikiamų paslaugų išlaidoms apmokėti.

Panevėžyje – gydymo įstaigų ir pacientų rūpesčiai

Panevėžio visuomenės sveikatos centre vykusiame susitikime su Panevėžio medikais ir pacientų atstovais buvo diskutuojama apie pirminės sveikatos priežiūros teisinės bazės tobulinimą, per mažus paslaugų įkainius, jaunų gydytojų emigraciją. Vieni diskusijos dalyviai siūlė Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą didinti per savanoriškąjį sveikatos draudimą, kiti pažymėjo, kad asocialiems asmenims, turintiems labai trumpą darbo stažą, būtų tikslinga teikti tik būtinąją pagalbą, dar kiti prieštaravo, jog nevalia pažeisti solidarumo ir teisumo principų bei didinti socialinę tokių asmenų atskirtį.

Medikai, pacientai ir ligonių kasos darbuotojai kalbėjo apie kokybiškų ligų gydymo ir tyrimo metodikų bei teisės aktų, reglamentuojančių mokamų paslaugų teikimą ir priemokų mokėjimą, rengimą, apie vienodos, standartizuotos medicininės dokumentacijos, kuri gerokai palengvintų gydytojų darbą, reikalingumą, apie vaistų išrašymą ilgesniam laikotarpiui. Medikai priekaištavo dėl mažų, jų nuomone, vaikų dantų priežiūros paslaugų bazinių kainų, skundėsi, kad gydymo įstaigos negauna lėšų už asmenims, atvykusiems pasisvečiuoti į kitus miestus, suteiktas paslaugas. Susitikimo dalyviai aptarė, kaip būtų galima spręsti įvardytas problemas, daugelis pritarė, kad nereikėtų visiškai atsisakyti priemokų taikymo gydymo įstaigose. Medikų atstovų nuomone, svarbu informuoti pacientą, kad jis gali nemokamai gauti paslaugą ar vaistus (kompensuojamus Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis), bet jam turi būti palikta teisė pasirinkti ir kitą paslaugą ar vaistus, už kuriuos reikia primokėti.

Bendravimo ir bendradarbiavimo nauda – draudžiamajam ir pacientui

Pasibaigus 2011 m. VLK ir TLK veiklos rezultatų ir planų pristatymams bei diskusijoms su vietos savivaldos ir bendruomenės atstovais, VLK Strategijos skyrius apibendrins jų rezultatus, surengs rezultatų aptarimą VLK ir pateiks pasiūlymus, kokiomis aktualijomis galima būtų papildyti VLK ir TLK veiklos planus ir kokių planuose numatytų priemonių vertėtų atsisakyti.

Šių kasmetinių susitikimų patirtis leidžia daryti išvadą: toks bendravimas su sutarčių partneriais (gydymo įstaigomis), savivaldos ir bendruomenių, pacientų, medikų organizacijų atstovais naudingas pirmiausia pačioms ligonių kasoms, nes iš pirmųjų lūpų gaunama svarbi informacija, padedanti gerinti veiklos planavimą, laiku spręsti susitikimų metu gyventojų, medikų iškeltas problemas. Jei problemos mastas viršija VLK kompetenciją, apie ją informuojama SAM ir kitos institucijos. Be to, tokių susitikimų metu gyventojai gauna atsakymus į jiems aktualius klausimus ir perduoda juos savosios socialinės grupės nariams.

Kai problemos aptariamos ten, kur su jomis susiduriama, kai tariamasi su vietos atstovais ir sveikatos priežiūros specialistais, siūlančiais sprendimus ir juos priimančiais, kai kartu siekiama geresnių rezultatų, surandami visiems sveikatos sistemos dalyviams – ir pacientams, ir paslaugų teikėjams medikams, ir šią sistemą valdančioms institucijoms – naudingi sprendimai.

Valstybinė ligonių kasa