Lietuvos sveikatos sistemos efektyvumas priklauso nuo mūsų gimstamumo

Penktojoje tarptautinėje Valstybinės ligonių kasos (VLK) konferencijoje iš daugybės lektorių lūpų ne kartą skambėjo nuogąstavimas ir perspėjimas dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus. Demografinė šalies krizė, pasak sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio, jau vyksta ir labai greitai mes matysime to rezultatus. Tačiau ką daryti, kad lietuvės vėl imtų gimdyti, – recepto nebuvo. Nors VLK visgi pateikė sprendimus, kaip sveikatos sistemai neleisti patirti krachą.  

Reklama

Pozityvus premjero vertinimas

Premjeras Algirdas Butkevičius pasveikino konferencijos dalyvius ir pabrėžė, jog jau vyksta svarbūs pokyčiai. „Pernai imta tiesiogiai derėtis su vaistų gamintojais dėl jų kainos. Tai leido sutaupyti septynis milijonus litų, jie buvo panaudoti onkologiniams ligoniams gydyti. Anksčiau vaistai buvo perkami iš didmenininkų, nesiderant tiesiogiai. Vaistų bazinių kainų nustatymo tvarka buvo pakoreguota – todėl vaistai atpigo“, - sakė premjeras.

Premjeras A. Butkevičius paragino ir žmones būti aktyviais sveikatos sistemos kūrėjais, kovojant su korupcija gydymo įstaigose, domėtis, kiek kainuoja jiems suteiktos paslaugos ir vaistai. Premjeras pasidžiaugė, kad su gydymo įstaigomis buvo atsiskaitoma laiku.

Ministras provokavo diskusijai

Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis savo pasisakymo pradžioje pasakė, jog jis nori provokuoti susirinkusiuosius diskusijai ir užvertė klausytojus grėsmingais skaičiais.

„PSO pozicija, kad Lietuvoje turime blogiausius gyvenimo trukmės rodiklius, blogiausius mirtingumo pokyčius, blogiausią santykį tarp skirtingų amžiaus grupių žmonių, nepalankią gyventojų skaičiaus pokyčių prognozę. Mūsų pažanga ilginant gyvenimo trukmę yra labai prasta.

Mirtingumo netolygumai labai ženklūs, jie iškalbingai sako apie mūsų tėvynės padėtį. Ypač baisi kreivė apie mirtį pagal lytį. Daugiausiai miršta nuo 19 iki 65 m. darbingo amžiaus žmonės, jie yra už sveikatos apsaugos sistemos – jie miršta nuo traumų, paskendimų, savižudybių. Jie nesveikai gyvena ir miršta net nespėję atvažiuoti į gydymo įstaigą. Tai dalis visuomenės, kuri pati nesuvokia, kad reikia keistis. Kai spėjam, mes išgelbstime. Bet problema kita – jie žūsta nepasiekę gydymo įstaigų“, - kalbėjo ministras.

Gydymasis „pagal kišenę“

„Kažkas netvarkoje mūsų mokesčių sistemoje. Kaip gydytis „pagal kišenę“, kai toks ryškus socialinis atotrūkis tarp visuomenės grupių? Už kokią „kišenę“ gydysis tas didelis skaičius nepasiturinčių asmenų?“ – klausė ministras.

Jis pabrėžė, kad neįvertiname rizikos veiksnių ir nesiimame ligų prevencijos, todėl kasmet valstybei tenka išmokėti 700 mln. litų neįgalumo kompensacijų. Dėl onkologinių, kraujotakos, psichikos ligų turime 90 tūkst. neįgalių asmenų. Fizinis pasyvumas, nedarbas, socialiniai netolygumai, demografinė krizė, pasak V. Andriukaičio, yra didžiausios Lietuvos sveikatos sistemos grėsmės.

„Turime galvoti apie naujų pagalbos priemonių įtraukimą, pavyzdžiui, sveikatos ir socialinio sektorių pagalba stipriai geriantiems asmenims, atsitiktinis vairuotojų testavimas dėl blaivumo, nikotino pakaitinė terapija, draudimas rūkyti viešose vietose ir darbe“, - kalbėjo ministras.

VLK dvejų metų ataskaita

Valstybinės ligonių kasos direktorius Algis Sasnauskas taip pat pabrėžė, kad Nepriklausomybę gynė 3 700 000 gyventojų, o dabar belikę 2 900 000.

„Vienas pagrindinių PSDF biudžeto iššūkių – gyventojų skaičiaus mažėjimas. Jis prasidėjo 1993 m. Pastaraisiais metais jis pradėjo lėtėti. Gyventojų struktūroje gerai matyti, kad krenta vaikų gimstamumo kreivė, kad išlieka daug 60 metų ir vyresnių žmonių, kad ėmė augti 80-mečių skaičius. Pastarųjų dabar yra per 50 tūkstančių. Gyventojų senėjimas vyksta dėl gimstamumo mažėjimo, gyvenimo trukmės ilgėjimo ir darbingo amžiaus žmonių emigracijos“, - sakė A. Sasnauskas.

Pasak A. Sasnausko, apie 60 proc. žmonių draudžia valstybė, apie 40 proc. draudžiasi ir įmokas susimoka patys arba sumoka darbdaviai. „Iki 2009 m. valstybės biudžeto įmoka buvo apie 6 kartus mažesnė nei vidutinė metinė vieno dirbančio asmens įmoka. Nuo 2009 m. šis atotrūkis sumažėjo iki 3 kartų, tačiau jis išlieka stabilus, abiejų įmokų augimo tempai sutampa“, - sakė VLK vadovas.

Kiek sumokame ir kiek norime išleisti

„41 proc. žmonių, kurie moka įmokas už sveikatos draudimą, vidutiniškai per metus sumoka 2 500 litų. O tie, už kuriuos moka valstybė, sumoka 80 litų. Skirtumas yra nemažas, mes norėtume, kad tas santykis mažėtų“, - sakė A. Sasnauskas.

Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto dinamika rodo, jog išlaidos auga. 2012 m. buvo 4,23 milijardo litų, 2013 m. – 4,26 milijardo litų, 2014 m. planuojama, kad bus 4,43 milijardo litų.

VLK direktoriaus duomenimis, nuo 2012 m. stebimas augimas norinčiųjų gydytis užsienyje, nežymiai, bet augo ir besigydančių ES piliečių skaičius Lietuvoje. 2012 m. lietuvių gydymasis užsienyje pareikalavo 13 217 litų, 2013 m. jau 30 799 litų, planuojama, kad per 2014 m. bus išleista 43 382 litai. 2013 m. VLK apmokėjo 9774 sąskaitas. Beveik 38 proc. jų iš Vokietijos, 10 proc. gydėsi Norvegijoje, 14 proc. Prancūzijoje, 9 proc. Švedijoje.

VLK direktorius A. Sasnauskas galimybę gydytis užsienyje, kurią apibrėžė 2013 m. direktyva „Dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas“, pavadino nemažu iššūkiu. „Įgyvendinant šią direktyvą kyla sunkumų kompensuotinos sumos nustatyme, kai asmuo gauna paslaugas panašias, tačiau neidentiškas į teikiamas ir PSDF biudžeto lėšomis apmokamas Lietuvoje. Taip pat sunkiai prognozuojamas išvyksiančiųjų į kitas ES šalis žmonių srautas gauti sveikatos priežiūras paslaugas, ypač brangiųjų tyrimų. Nuogąstaujame ir dėl galimo sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo pablogėjimo, jei į Lietuvą gauti kokybiškų pigių paslaugų atvyks daug ES šalių apdraustųjų“, - vardijo VLK direktorius.

Efektyvumo paieškos

„Sveikatos sektorius yra labai svarbus sprendžiant ekonominės krizės socialines pasekmes, nes sveiki gyventojai ir tvarios sveikatos sistemos yra faktoriai, lemiantys ekonomikos augimą, darbo rinkos atsigavimą ir naujų darbo vietų kūrimą“, - sako A. Sasnauskas.

JAV galėtų būti puikus neefektyvaus lėšų sveikatos priežiūrai panaudojimo pavyzdys. Nacionalinės akademijos Medicinos instituto duomenimis, bendros išlaidos sveikatai sudaro 2,5 trilijono dolerių, praradimai – 765 milijardus, t.y. 30 proc. Praradimus nulemia nereikalingos paslaugos, pertekliniai administravimo kaštai, per didelės kainos, neteisėtai pasisavintos lėšos, neišnaudotos prevencijos galimybės. Praradimus efektyviai sumažintų ligoninių efektyvumo padidinimas, kai galima to išvengti - pacientų nehospitalizavimas ir kitos priemonės.

Lietuviškoji VLK savo veiklos efektyvumo didinime mato kelias kryptis, šiek tiek nusižiūrėtas iš JAV patirties.

„Pirma kryptis – šeimos gydytojų paslaugų apmokėjimo tobulinimas, plečiant jų kompetenciją ir laipsniškai didinant apmokėjimo dalį, priklausančią nuo suteiktų paslaugų. Būtina prevencinių programų plėtra ir efektyvesnių bei saugesnių prioritetinių paslaugų plėtra, siekiant jomis pakeisti stacionarines paslaugas. Iš atliktos ligoninių efektyvumo studijos mes pamatėme, kad už tą pačią paslaugą vienos ligoninės ima mažesnę, kitos didesnę sumą. Išaiškėjo, kad vieni per dieną atlieka operaciją ir išleidžia žmogų namo – taiko dienos stacionaro paslaugas, kitos tai pačiai operacijai skiria 3 dienas ir taip dirbtinai sukelia paslaugos kainą“, - kalbėjo VLK vadovas.

Rajonų ligoninių efektyvumo rezervai

Atlikta VLK studija parodė, jog ligoninės turi nemažai rezervų, kaip efektyviau vykdyti savo veiklą. Dėmesys krypsta į medikų algas, stacionaro ir hospitalizavimo trukmę bei įkainių suvienodinimą.

Sveikatos apsaugos ministras V. Andriukaitis pelnė kai kurių gydytojų ir ligoninių vadovų antipatiją, kai ėmė viešinti jų darbo užmokesčius. Asmens sveikatos priežiūros įstaigų sąnaudų ataskaitoje matyti, kaip vos per metus stebėtinai greitai užauga gydytojų darbo užmokestis. Pavyzdžiui, Šilalės ligoninė 2011 m. nuo visų sąnaudų užmokesčiui skyrė 8,9 proc., o jau po metų 26,2 proc.

Gydymo įstaigos, sudariusios sutartis su ligonių kasomis, kartkartėmis sulaukia jų patikrinimų. 2013 m. įvyko 2060 tokių patikrinimų.  Stacionarinių paslaugų srityje nustatyta 328 tūkst. litų dydžio žala PSDF biudžetui.

Mokės už gerą darbą

A.Sasnauskas planuoja įvesti naują gerų darbo rezultatų rodiklį medikams, kuris būtų susijęs su suaugusiųjų profilaktinių tikrinimų intensyvumo rodikliais. Ne vienerius metus pabrėžiama, kad lietuviai neišnaudoja visų lėšų, kurios skiriamos prevencinėms programoms.

„Šiemet jau pradėta mokėti už naujus gerų darbo rezultatų rodiklius, už atrankinės mamografinės patikros programos vykdymą ir vaikų dantų profilaktinių tikrinimų intensyvumą. Norime pradėti mokėti už kitas skatinamąsias paslaugas, pavyzdžiui, tuberkulino mėginio atlikimą vaikams“, - kalbėjo VLK direktorius.

Nors ne vienas, pasisakęs metinėje VLK konferencijoje, minėjo prastą demografinę situaciją ir svarbą „užtikrinti moterims geras sąlygas susilaukti vaikų“, tačiau niekas nieko konkretaus nepasiūlė. Mamų persekiojimas dėl gimdymų namuose ar dar anksčiau bylinėjimasis su jomis dėl dirbtinai „užsikelto“ atlyginimo pasinaudojus įstatymine spraga yra dvi gėdingos dėmės šalies politikų kostiumuose. Šie du įvykiai dar ilgai neleis Lietuvos moterims jaustis saugioms savo šalyje ir nejaučiant finansinio stygiaus gimdyti vaikus. Tad politikai gali iki užkimimo kalbėti ir ieškoti teorinių sprendimų, kaip kelti tą gimstamumą ir gelbėti Lietuvos sveikatos sistemą.