Ligonis Lietuvoje: „Neturiu sveikatos sirgti“ (1)

Akistata su liga – nelengvas išbandymas kiekvienam žmogui. Bet susidūrimas su Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ligonio pečius kartais užgula dar sunkesniu kryžium.  Gal neatsitiktinai plinta posakis  „Neturiu sveikatos sirgti“?

Reklama

Klaipėdos ligoninių medikai  kasdien susiduria su pacientais, kurie, nežinodami, kaip pakliūti pas juos nustatyta tvarka, ašarodami pagalbos maldauja tiesiog koridoriuose. Šiandien, Tarptautinę ligonio dieną, - neatsitiktiniai pokalbiai su gydytojais apie ligonį ir jam netarnaujančią sistemą.

“Mūsų visuomenėje įsitvirtinusi nuostata, kad  susirgus reikia ieškoti pažįstamų, kitaip negausi pagalbos. Todėl nemažai žmonių ateina į ligoninių skyrius ir ašarodami ieško pagalbos sau ar savo artimiesiems. Jie apeliuoja į gydytojų jausmus, į Hipokrato priesaiką. Bet juk gydytojas  turi savo darbo grafiką, ir jei kiekvienam atėjusiam padės -  nieko daugiau nebegalėsi padaryti. Atsidarys naujas priėmimas“, – „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė Klaipėdos jūrininkų ligoninės 1-ojo kardiologijos skyriaus vedėja dr.  Dalia Jarašūnienė.

Prie to, kad žmonės patys priversti ieškoti specialistų pagalbos ligoninėse, jos manymu,  prisideda patys gydytojai: kartais net gulinčiam kuriame nors stacionare pacientui jie įteikia išrašą ir pasako ieškotis pagalbos kitoje įstaigoje. Ir viskas.

„Bet juk pacientas neturi pats ieškotis pagalbos – kas jį gydys toliau, turi pasirūpinti ir susitarti gydytojas. Užregistruoti ir pasakyti pacientui, kur jis turėtų toliau eiti, galėtų ir poliklinikų slaugytojai. Pacientas turi jausti, kad juo rūpinamasi. Tada jis nebesiblaškys“, -  mano gydytoja kardiologė.

Žmonėms, pastebi medikai, trūksta informacijos apie tvarką sveikatos priežiūros sistemoje. Susirgę jie nežino, ką daryti, kur kreiptis. Kai kurie, pasijutę blogai ir „atsimušę“ į ilgas eiles pas specialistus, taip pat ieško „priėjimo“ pas specialistą, kad suteiktų pagalbą. Jie nesinaudoja galimybe išsikviesti greitąją, nors nugabentas į priėmimo skyrių būtų tuoj pat apžiūrėtas – ūmiai susirgus laukti eilėse nereikia.

„Štai neseniai pas mane atvažiavo  žmogus, kurio mama išrašyta iš vienos ligoninės ir buvo pasakyta, kad toliau reikia eiti pas kardiologus, nes bus reikalingas zondavimas.  Nei išrašo, nei kur eiti - jis nežino.  O juk  gydytojas, pas kurį gulėjo ligonis, turėjo pats skambinti ten, kur reikia, ir jį užregistruoti, paaiškinti, kas pacientui yra. O gali būti ir taip, kad neturėsi tokio ligonio kada apžiūrėti – ir kitą dieną atrasi jį reanimacijoje“, - kolegų aplaidumu stebisi D. Jarašūnienė.

Toks aplaidumas esąs būdingas ir kai kuriems rajonų, ir Klaipėdos ligoninių bei šeimos gydytojams. Maloni išimtis, - pažymėjo kardiologė, - Tauragės ligoninė. Šios įstaigos medikai visada paskambina į skyrių ir perveža pacientą.

„Baisu darosi, kas bus senatvėje. Jei vaikai manimi nepasirūpins, o aš jėgų neturėsiu vaikščioti po ligoninių skyrius, kas bus? Juk kai pasensime, turėsime vieną profesiją – pensininkas. Turime būti garantuoti, kad mums bus suteikta derama pagalba. Kol nesukursime to dabar, kol esame darbingi, niekas nepasikeis“, - sakė D. Jarašūnienė.

Sudėtinga gauti siuntimą

„Susigaudyti mūsų sistemoje net patiems medikams gana sunku“, - kolegei pritaria  ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėjas Egidijus Guogis.

Klaipėdos universitetinės ligoninės Pilvo ir endokrininės chirurgijos skyriaus vedėjas dr. Algirdas  Šlepavičius antrina, esą  pacientai priversti ieškotis ligoninėse specialistų pagalbos patys todėl, kad kai kurie  gydytojai, ypač mažesniuose miestuose,  tiesiog  vengia išrašyti siuntimą.

„Yra daug nekompetentingų šeimos daktarų, ant kurių pečių suversta viskas - jie turi būti ir ginekologais, ir LOR gydytojais,  turi mokėti siūti žaizdas... Bet jie negali visko mokėti,  o siųsti konsultuotis pas specialistus  bijo ar  nenori dėl kitų interesų. Gal nori prieš pacientą pasirodyti, jog viską išmano?“  - svarstė jis. Neseniai jo konsultuota moteris  iš Pagėgių taip pat tikino, jog gauti  siuntimą iš šeimos gydytojos – „jokių šansų“.

Kita priežastis, kodėl medicinos pagalba tampa sunkiai prieinama – skurdas. Yra tokių ligonių, kurie prašosi konsultacijos, nes sako neturį pinigų susimokėti už oficialią konsultaciją poliklinikoje.

„Būna, pasakau žmogui – iš Šilalės, Skuodo ar Šilutės, -  jog jam reikia kompiuterinės tomografijos, pasisiūlau jį užregistruoti. O jis  sako, jog neturi pinigų atvažiuoti antrą kartą.  Tenka tartis, kad priimtų jį šiam tyrimui tą pačią dieną. Kad gautum paciento tyrimų atsakymus – pats skambini į laboratoriją, sužinai ir konsultuoji ligonį telefonu, nes atvykti dėl skurdo jis negali“, - kalbėjo A. Šlepavičius.

Ligos užleistos

Gydytojų nuomone, kad sunku gauti kvalifikuotą medicinos pagalbą laiku, rodo ir tai, jog  apie du trečdalius onkologinių pacientų yra „šiurpiai apleisti“, jie į gydytojo rankas pakliūva tik tada, kai vėžys jau 3 ar 4 stadijos.  Ir kuo toliau, tuo tokių ligonių daugėja.

25 metus žmones reanimuojantis E. Guogis pastebi tą pačią tendenciją.

„80 proc. pacientų, kurie pas mane pakliūva, yra apleisti. Jei jie nebūtų apleisti, jei normaliai  būtų vykdomos profilaktikos priemonės, jie į reanimaciją ir nepakliūtų. Anksčiau tokių nebūdavo. Ir seni, ir jauni apleisti, o nusigėrusieji smenga gilyn į liūną ir pagalbos negauna.  Jei ir nueina  pas šeimos gydytoją, tas išrašo receptą, o nusipirkti vaistų vis tiek negali, nes neįperka – vaistų antkainiai siekia  50-100 procentų“, - piktinosi pokalbininkas.

Ar išeitis yra?

E. Guogio manymu, daugelį sistemos problemų padėtų išspręsti savanoriškas papildomas sveikatos draudimas. Be to, sveikatos priežiūros  sistemoje būtų daugiau tvarkos ir poreikis kreiptis į specialistus sumažėtų, jei gerai dirbtų pirminė sveikatos priežiūros grandis. Todėl esą reikalinga kelti šeimos gydytojų kvalifikaciją, išplėsti jų kompetenciją, galimybes.

“Tokios problemos Lietuvoje susidarė dėl to, kad ministerija daugybę  metų neintegravo sveikatos apsaugos vadybininkų į ligoninių ir poliklinikų tinklus. Lietuvoje nėra valdomi pacientų srautai. Tuos srautus valdyti nėra nei gydytojų, nei pacientų reikalas. Tuo turi užsiimti sveikatos apsaugos vadybininkai. Jungtinėje Karalystėje visus siuntimus rašo šeimos gydytojas ir siunčia paštu specialistui. Tų siuntimų registravimo tvarką ir eiles  tvarko vadybininkai. Specialistas su ligonių sąrašu poliklinikoje susipažįsta tik prieš pat konsultaciją.  Net ir privačiai konsultacijai reikia gauti šeimos gydytojo siuntimą. Po kiekvienos konsultacijos specialistas išsamiai aprašo paciento būklę ir tą ataskaitą  laiško forma siunčia šeimos gydytojui. Lietuvoje specialisto išrašai atiduodami pacientui į rankas, o į privačią įstaigą jie gali kreiptis be šeimos gydytojo siuntimo. Todėl šeimos gydytojai dažnai net nežino, kur ligoniai gydosi ir kokie jiems tyrimai atlikti. Reikia šią tvarką bei sistemą keisti“ ,- sakė dr. Audrius Šimaitis, dirbantis Jungtinėje Karalystėje.