Sekmadienis, 2024.05.26
Reklama

Ligoninei - absurdiškas ultimatumas

www.VE.lt | 2013-06-11 11:12:15

Po trijų dienų Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) neurochirurgams gali būti atimta teisė operuoti navikus, chirurginiu būdu gydyti įvairius galvos smegenų kraujotakos sutrikimus, insultus. Tokį ultimatumą ligoninei, kuri neturi paties moderniausio, net keliolikos milijonų litų vertės diagnostinio aparato - pozitronų emisijos tomografo (PET) - pateikė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba (VASPV).

Antanas Gvazdaitis
KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas, Lietuvos neurochirurgų draugijos valdybos pirmininkas Antanas Gvazdaitis. Redakcijos archyvo nuotr.

Be šio aparato, kurį šalyje turi tik kauniečiai medikai, valdininkų teigimu, uostamiestyje negalima atlikti nė vienos sudėtingos neurochirurginės operacijos, kurios sudaro 30-40 proc. visų tokio tipo operacijų.

„Tai dabar paliksime savo pacientus numirti, nes daugelis jų kelionės į Kauną neatlaikys“, - piktinasi neurochirurgai.

Grasina atimti licenciją

Beveik prieš mėnesį VASPV tarnyba Klaipėdos universitetinei ligoninei atsiuntė raštą, kuriuo grasinama sustabdyti licenciją teikti tretines stacionarines sveikatos priežiūros vaikų ir suaugusiųjų neurochirurgijos III B paslaugas.

Akreditavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojos Vytautės Lukoševičiūtės pasirašytame dokumente teigiama, jog tarnyba gavo informaciją, kad ligoninėje minėtos paslaugos teikiamos be PET aparato. Tačiau lieka paslaptis, kas tą informaciją tarnybai suteikė.

Rašte primenama, jog ligoninė, norėdama teikti minėtas paslaugas, privalo turėti PET aparatą kaip tai numatyta dar 2000 m. lapkričio 9 d. pasirašytame sveikatos ministro įsakyme.

Iš ligoninės reikalaujama iki birželio 13 d. pateikti informaciją, turi ar neturi įstaiga veikiantį PET aparatą. Jei jo neturi - privalo pateikti paraišką patikslinti įstaigos asmens sveikatos priežiūros licenciją. Negavusi dokumentų tarnyba nuo birželio 14 d. perspėja sustabdysianti licencijos dalies, leidžiančios teikti tretines stacionarines neurochirurgijos III B paslaugas, galiojimą.

Reikalavimas pribloškė

Toks Akreditavimo tarnybos „pokštas“ ne juokais pribloškė vienos didžiausių šalyje ligoninės neurochirurgus.

Paradoksas yra tas, jog tarnyba, anot uostamiesčio neurochirurgų, remiasi keliolikos metų senumo klaidingu sveikatos ministro įsakymu, nepripažindama vėlesnių teisės aktų dėl brangių tyrimų atlikimo PET aparatu indikacijų, tarp kurių išvis nėra neurochirurginės patologijos: nei III B, nei kito lygio.

„Niekur vėliau net neužsimenama, jog PET būtinas ne tik teikiant tretines stacionarines neurochirurgijos III B paslaugas, bet ir apskritai neurochirurgijoje. Diagnostikai visiškai užtenka kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimų, kurie yra pakankamai informatyvūs ir nepalyginti pigesni negu PET tyrimai“, - sakė KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas, Lietuvos neurochirurgų draugijos valdybos pirmininkas Antanas Gvazdaitis.

Jo žiniomis, tokius Akreditavimo tarnybos raštus su perspėjimais atimti licenciją, jei neturi PET aparato, be Klaipėdos, gavo dar Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių ligoninės, kuriose atliekamos sudėtingos neurochirurginės operacijos.

Klaidų nepripažįsta

Kai 2000 metais tuometinis sveikatos ministras pasirašė PET naudojimo rekomendacijas, šio įrenginio, kuris yra pats naujausias radiologinės diagnostikos aparatas šiuo metu pasaulyje, Lietuvoje nebuvo nė kvapo. Tik pernai rudenį, kaip skelbiama spaudoje, Kauno klinikos už 11 mln. litų įsigijo pirmąjį šalyje PET aparatą, kuriuo galima ypač efektyviai diagnozuoti ankstyvos stadijos onkologines ligas. Skelbiama, jog vienas tyrimas PET aparatu kainuoja 3,5 tūkst. litų.

A. Gvazdaičio teigimu, realybės neatitinka ne tik keliolikos metų senumo ministro įsakymas dėl PET naudojimo, bet ir VASPV tarnybos savotiškas požiūris į šį dokumentą.

„Šiame įsakyme PET kaip diagnostinė technologija rekomenduojama ne visuose devyniuose punktuose nurodytoms neurochirurgijos III B paslaugoms, o tik viename iš punktų. Ir ta pati rekomendacija yra nepagrįsta, nes nėra nė vienos įrodymais pagrįstos diagnostikos ir gydymo metodikos, kurioje PET būtų rekomenduojamas šios patologijos diagnostikai ar gydymui. 2011 metų gegužės 9 dieną sveikatos apsaugos ministro pasirašytame įsakyme, kuriame paminėtos 29 indikacijų sąrašas PET tyrimui išvis nėra nurodyta jokių neurochirurginių patologijų. Todėl Kauno klinikose esančiu PET aparatu, mano žiniomis, tyrimai neurochirurginiams pacientams išvis neatliekami. Tačiau mums ketinama uždrausti atlikti tokias įprastas neurochirurgines operacijas šalinant navikus, įvairius darinius galvos smegenyse, gydant gal vos smegenų kraujotakos sutrikimus. Negi po hemoraginio insulto dabar privalėsime vežti savo pacientą į Kauną prie to aparato? Jei mes neturėsime teisės operuoti, mūsų pacientai bus pasmerkti, numirs pakeliui“, - piktinosi A. Gvazdaitis.

Susisiekti su VASPV tarnybos direktoriaus pavaduotoja V. Lukoševičiūte telefonu nepavyko - administratorė paaiškino, jog tarnybos vadovai yra labai užimti, tačiau mielai atsakys į klausimus raštu. Į klausimą, ar tarnyba tikrai neapsiriko, keldama tokius reikalavimus Klaipėdos medikams, tarnybos atstovė ryšiams su visuomene Vaida Balčiauskienė dar vienu raštu tik patvirtino tarnybos ankstesnį reikalavimą Klaipėdos universitetinei ligoninei, remdamasi tuo pačiu, 13 metų senumo ministro įsakymu. O ligoninė esą pagal licenciją turi teisę teikti ne tik III B lygio, bet ir kitas, tiek stacionarines, tiek ambulatorines neurochirurgijos paslaugas. Esą, nenusiminkite, be operacijų neliksite.

Dėl papildomos informacijos, susijusios su pozitronų emisijos tomografu, valdininkė pasiūlė kreiptis į Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Asmens sveikatos departamentą.

Padedant SAM Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiajai specialistei Alminai Blažienei, pavyko po savaitės gauti departamento atsakymą į dienraščio paklausimą.

Bendrosios medicinos pagalbos skyriaus vyriausioji specialistė Andželika Balčiūnienė informavo, jog PET tyrimas teikiant stacionarines III lygio neurochirurgijos paslaugas nėra privalomas, tačiau esant poreikiui, toks tyrimas gali būti atliekamas.

Pasak A. Balčiūnienės, yra numatytas teisės aktų, reglamentuojančių PET naudojimą, pakeitimas tam, jog būtų užkirstas kelias jų interpretavimui ir būtų galima sklandžiai teikti paslaugas. Šiuo metu, anot specialistės, Lietuva yra nusipirkusi du PET aparatus, kurių vienas veikia Kauno klinikose, o kitas turėtų būti įrengtas Santariškėse, Vilniuje. Vienas PET aparatas kainuoja per 11 mln. litų. Vieno tyrimo kaina siekia 3272 balus (1 balas - 0,89 lito). Didžiąją PET tyrimo kainos dalį - per 90 proc. - sudaro specialaus radiofarmacinio preparato tyrimui atlikti kaina.

Keista, kad ši informacija apie PET nebuvo žinoma tai pačiai ministerijai pavaldžiai Akreditavimo tarnybai, išsiuntinėjusiai ligoninėms raštus su perspėjimais stabdyti licencijas, jei neturės veikiančio pozitronų emisijos tomografo.

Su medikais nesitaria

Neurochirurgų draugijos valdybos pirmininko Antano Gvazdaičio teigimu, panašių, švelniai tariant, nesusipratimų sveikatos apsaugos sistemoje gali kilti dar daugiau. Ir nuo to kentės ne kas kitas, o pacientai.

„Tokios klaidos įsivelia todėl, kad nebuvo konsultuotasi su mūsų draugija arba draugijos įgaliotais ministerijos specialistais - konsultantais neurochirurgijai. Tokios bendradarbiavimo taktikos laikomasi visose Europos Sąjungos valstybėse. Tačiau panašu, kad tokios tvarkos pas mus nebeliks. Ministerija planuoja įkurti "vyriausiųjų specialistų" instituciją. Jiems bus suteikiami didžiuliai įgaliojimai vystant ir plėtojant atitinkamą sveikatos priežiūros sritį. Ir nėra jokios užuominos apie bendradarbiavimą su specialistų draugijomis. Kas bus, jeigu ministro paskirtas vyriausiasis specialistas mylės tik savo ligoninę, miestą ar regioną, bet ne visą Lietuvą?“, - retoriškai klausė ilgametis šalies neurochirurgų draugijos vadovas A. Gvazdaitis.

Informacija

Medicininėje literatūroje skelbiama, jog pozitronų emisijos tomografas (PET) yra naujausias radiologinės diagnostikos metodas. Todėl ši branduolinės medicinos srities diagnostinė aparatūra laikoma naujiena pasaulyje. PET tyrimas yra praktiškai įvertintas kaip standartinė procedūra visose Europos Sąjungos šalyse, kuri leidžia radikaliai pagerinti navikų diagnostiką ir optimizuoti gydymą,

Teigiama, jog per metus Lietuvoje reikia apie 2000 PET tyrimų.

PET tyrimu pagreitėjusią gliukozės apykaitą ir dėl to pakitusią atitinkamo organo funkciją galima pastebėti daug greičiau, nei kitais tyrimo metodais. Radioaktyvi medžiaga (radionuklidas 18 - fluordeoksigliukozė), sujungta su gliukoze, suleidžiama į veną. Šis preparatas dalyvauja gliukozės apykaitoje. Radionuklidai atpalaiduoja pozitronus, kurie skleidžia signalus. Gama kamera aptinka radionuklidų skleidžiančius signalus, kai jie juda kraujagyslėmis ir kaupiasi organuose. Taigi skenuojant aparatas fiksuoja žmoguje esantį radioaktyvumą ir taip parodo, kaip organizme kinta gliukozės apykaita ir kur ji kaupiasi.

PET tyrimo procedūra yra gana sudėtinga. Ypač turint omenyje, kad Lietuvoje vykstantiems tyrimams radionuklidai skraidinami iš Vokietijos tiesioginiu užsakomuoju skrydžiu.

Jolanta Beniušytė,

www.VE.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų