Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Lietuvos medicinos bibliotekoje - paroda „Lietuvos medicina ženkleliuose“

Parengė Regina Vaišvilienė, Lietuvos medicinos bibliotekos nformacijos skyriaus vedėja | Šaltinis: vlmedicina | 2016-12-12 11:57:55

Ženklelis – maža metalo plokštelė, talpinanti svarbią žinią. Jo sumanytojui, kūrėjui ir gamintojui keliamas sudėtingas uždavinys: suderinti formos glaustumą ir minties platumą. (Birutė Railienė, Ženklelių muziejaus įkūrėja).

Lietuvos medicinos bibliotekoje visuomenei pristatyta ženklelių paroda medicinos tema. Mwedicinos bibliotekos nuotr.

2016 m. gruodžio 1-osios pavakarę Lietuvos medicinos bibliotekoje visuomenei buvo pristatyta ženklelių paroda medicinos tema. Tai pirmas žingsnis bendro Ženklelių muziejaus ir Lietuvos medicinos bibliotekos sumanymo - surinkti kuo daugiau informacijos apie Lietuvos mediciną ženkleliuose, ženkluose ir parengti albumą, kuriame atsispindėtų Lietuvos medicinos istorija mažame glaustos minties meno kūrinyje. Lapkričio 24-ąją medicinos ženklelių ekspozicija buvo pristatyta VU Medicinos fakultete kasmetinių Andriaus Sniadeckio skaitymų dalyviams – vienos dienos paroda.

Į parodos atidarymą susirinko kolekcininkai, dailininkai, muziejininkai. Parodoje eksponuojama ne tik Ženklelių muziejaus kolekcija. Savo ženklelius parodai maloniai paskolino Vilniaus ir Kauno kolekcininkai: Petras Henrikas Garška, Romualdas Algimantas Rimdeika, Sergejus Sidorovičius, Kęstutis Skerys ir Laimutis Stapulionis. Ekspozicijoje matome medikų profesinių draugijų, aukštųjų mokyklų, vaistinių, ligoninių, profesinių renginių įamžinimo ženklelius, taip pat – profesinius medikų nuopelnus įamžinančius ženklus ir ženklelius, kurie apima įvarų pagaminimo laikotarpį. Seniausi siekia prieškarinės Lietuvos įvairių draugijų ženklus ir baigiasi naujausiais šių metų pagamintais ženklais ar medaliais.

Kadangi šiemet minime Lietuvos prezidento, gydytojo iš pašaukimo Kazio Griniaus metus, negalima nepaminėti ženklelio „Draugija kovai su tuberkulioze“ (1924), kuris primena jo indėlį kovoje su šia sunkia liga. Yra ir daugiau įsimintinų eksponatų.

Susirinkę kolekcininkai ir dailininkai atkreipė dėmesį, kad medicinos tema ženklelių paroda organizuojama pirmą kartą, pasidžiaugė gražia iniciatyva, palinkėjo sėkmės ir išradingumo, ieškant atsakymų į klausimus: kieno tas ar kitas ženklelis, kas jį sukūrė, kokios medžiagos panaudotos, kokia firma ar kompanija pagamino? Ekspozicijos atidarymo metu kalbėjęs Romualdas Rimdeika visiems susirinkusiems palinkėjo sveikatos, geros nuotaikos, o jei kas ir susirgtų, tai tik „kolekcionavimo liga“, kuri sunkiai išgydoma.

Mintys po parodos atidarymo

Pirmiausia tariame nuoširdų ačiū tiems, kurie patikėjo eksponatus ir kurie atsiliepė į Lietuvos medicinos bibliotekos ir Ženklelių muziejaus kreipimąsį pasidalinti informacija. Neslėpsime, jog tikėjomės didesnio susidomėjimo ir aktyvumo. Manėme, kad šis kvietimas bus gera proga pasidairyti savo stalčiuose, prisiminti, kas kur dalyvavo konferencijoje šalyje ar užsienyje, susirasti seniai segėtą draugijos ar institucijos ženklelį.

Deja, tokių, kurie nuoširdžiai atsiliepė į mūsų entuziazmo kupiną kvietimą, atsiliepė labai nedaug. Dėkojame Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktoriui dr. Jonui Sąlygai, padovanojusiam Ženklelių muziejui Klaipėdos jūrininkų ligoninės „Profesijos lyderio“ ženklą, įsteigtą 2014 m. ligoninės 20-mečio proga. „Nuo tada pradėta kurti nauja tradicija – kasmet ligoninės gimtadienio proga šiuo ženklu įvertinama keletas darbuotojų, tiek gydytojų, tiek slaugytojų ar kitų tarnybų darbuotojų už įkvepiantį pasišventimą profesijai, neišmatuojamą atsakomybę, nesavanaudišką nuoširdumą ir kolegų pripažinimą“ – rašoma ženklo įsteigimo istorijoje. Ženklo autorius klaipėdietis juvelyras Vidas Bizauskas, pagamintas iš sidabro, aukso ir emalės.

Eksponatai. Lietuvos medicinos bibliotekos nuotr.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės direktorius  Romaldas Sakalauskas dovanojimo rašte pabrėžia: „Džiaugiamės ir palaikome Lietuvos medicinos bibliotekos, Vilniaus medicinos draugijos ir „Ženklelių muziejus“ iniciatyvą rinkti medžiagą apie Lietuvos medicinos profesinius, apdovanojimo, atminimo ženklus ir ženklelius. Dėkodami už kvietimą prisijungti prie šios prasmingos iniciatyvos ir dalyvauti organizuojamoje parodoje „Lietuvos medicina ženkluose ir ženkleliuose“ dovanojame suvenyrinį medalį su VšĮ Respublikinės ligoninės simbolika“. Suvenyrinio medalio autorius – skulptorius Algirdas Bosas, pagamintas 2016 m. Lietuvos monetų kalykloje. Medalio skersmuo 51 mm, medžiaga – tonuotas žalvaris. Taip pat gautas raštas, kuriuo proginiu medaliu apdovanojamas Ženklelių muziejus.

Tikimės, kad šie gražūs ir nuoširdūs klaipėdiečių pavyzdžiai įkvėps ir kitas institucijas, draugijas, organizacijas ir asmenis pasidalinti jei ne ženkleliais, tai bent jų nuotraukomis ir istorijomis. Pavyzdžiu gali būti Likėnų sanatorijos ženklelio istorija, kurią mums atsiuntė gerb. Eugenijus Ivanauskas iš Respublikinės Panevėžio ligoninės. Gerbiamas Eugenijus atsiuntė ženklelio „Likėnai“ nuotrauką ir autoriaus ženklelio aprašymą ir paklausė, ar mums būtų įdomi tokia informacija. Istorija nuostabi. 1980 m. ženklelio autorius - skulptorius, pramoninio dizaino Lietuvoje pradininkas, dailininkas Viktoras Kunickas gydėsi Likėnų sanatorijoje, o atsidėkodamas sukūrė ženklelį, ir net pagamino pavyzdį, pateikė išsamų ženklelio „Likėnai“ aprašymą: „Sanatorija Likėnai neturėjo nei savo ženklo, nei suvenyrinio ženklelio, todėl buvo kuriamas atsižvelgiant į paskirtį. <...> Kadangi Likėnų gyvenvietė neturi nei archeologinių bei kitų įžymybių, todėl vaizduojamuoju objektu pasirinktas mineralinis Smardonės šaltinis ir gydomasis purvas. Ženklelyje parodomas trykštantis mineralinis Smardonės vanduo, po kuriuo slypi purvas, turintis gydomųjų savybių. Ženklelį galima daryti dvejopai: spalvinis sprendimas būtų naudojant mėlyną, baltą emalį arba metalą – šviesų tamsų derinį. Darant vien metalinį reljefą: kur balta - reljefas iškilęs, kur tamsu – įdubęs“.

Apmaudu, kad ženklelis nebuvo tiražuotas, bet džiugu, kad Respublikinė Panevėžio ligoninė išsaugojo aprašymą ir tą vienintelį ženklelio egzempliorių. Dabar ženklelio motyvas naudojamas Likėnų reabilitacijos ligoninės ženkle-logotipe. Ženklelio nuotrauka su dailininko V. Kunicko aprašymu eksponuojama parodoje. Parodoje yra ir daugiau tik ženklelių nuotraukų.

Peržvelgus ekspoziciją, maloniai nuteikia ženklelių įvairovė tiek temos, tiek meninės išraiškos požiūriu. Smagu matyti, kad tarp kitų ženklų kolekcijose yra ir mūsų bibliotekos „Valstybinė mokslinė medicinos biblioteka“ ženklelis, sukurtas 1984 m., bibliotekos 40-čio proga. Kadangi parodos atidaryme dalyvavo ilgametė bibliotekos darbuotoja, dailininkė Viktorija Daniliauskaitė, ją ir paprašėme pasidalinti ženklelio atsiradimo istorija. Viktorija papasakojo ženklelio sukūrimo ir pagaminimo istoriją. Su humoru autorė prisimena šią istoriją. Kaip ji sakė: „..artėjo bibliotekos jubiliejus, direktorė Aldona Rėkuvienė išreiškė pageidavimą sukurti bibliotekai skirtą atributiką: lankstinuką, ženklelį, kvietimus. Daug ko nebeprisimenu, bet viena, ką galiu pasakyti, kad prie paukštelio kojytes pridėjo direktorė, kuri pati buvo meniškos prigimties žmogus ir visur ieškojo grožio ir harmonijos. Ir tikrai, ženklelis įgavo dinamikos, ekspresijos, laisvumo. Ir ženklelis gavosi panašus į elegantiškąsias moteris ant aukštų kulniukų, kurių bibliotekoje tuo metu tikrai netrūko. Ženklelio gamybos istorija kiek liūdnesnė. Važiavau į Klaipėda, nes tuo metu Klaipėdos dailės kombinatas garsėjo geriausiais ženklelių su emale meistrais. Nuvažiavau, atėjau pas direktorių, o šis mane išvijo, pasakęs, kad tokių niekų negamins. Gal tiražas per mažas, gal brėžinys nepatiko, ar šiaip nuotaika ne kokia buvo. Gerai, kad baisiai nusiminusią pamatė tuo metu pro šalį ėjęs gamybos meistras, kuris užklausė, ko ieško jauna, nusiminusi panelė. Išdėsčiau savo bėdą, o jis ir sako, einam su manim. Pagaminsim jums tuos ženklelius. Tai ir antroji ženklelio kūrimo dalis baigėsi sėkmingai.“

Baigdama pasakojimą Viktorija lyg tarp kitko pridūrė, kad po metų ar dvejų šis ženklelis vienoje parodoje buvo pripažintas vienu geriausiai pasisekusių darbų. Dėkojame likimui, kad turime gražų ženklelį, kuris 1984 m atrodė moderniai, gražiai ir šviežiai. Gal neblogai būtų turėti kitą „Lietuvos medicinos bibliotekos ženklelį, kurį norėtų segėti kiekvienas darbuotojas, o ir kolekcininkai mielai priglaustų savo kolekcijose.

Atkreiptinas dėmesys į ženkleliuose ir ženkluose naudojamus simbolius. Tai labai įdomi tema, kurią verta būtų plačiau panagrinėti. Nesigilinant į niuansus, galima konstatuoti, kad šioje parodoje eksponuojamų ženklų simbolika pasirinkti seniai pripažinti mediciną atspindintys ženklai: Asklepijaus lazda (gyvatė, apsivijusi lazdą), raudonas kryžius baltame fone, kryžius-žvaigždė su Asklepijaus lazda ir pan. Tai rodo, kad Lietuvos menininkai ir ženklelių bei ženklų užsakovai kreipė dėmesį į tinkamų simbolių naudojimą. Neretai yra painiojamos Asklepijaus lazda su dievo Hermio (Merkurijaus) lazda (gr. Karykeion) – dievų pasiuntinio simboliu. Jį sudaro burtų arba šauklio lazda (Kaducėjus), kurią simetriškai apsivijusios dvi gyvatės viena į kitą atsuktomis galvomis. Mitologijoje šie simboliai turi labai įvairias prasmes, bet esmė nesikeičia. Asklepijo lazda nuo senų laikų laikoma medicinos (gydymo, sveikatos, švaros simboliu), Kaducėjus – žinios nešėjo, pirklių, muitininkų simboliu. Nuo XX a. pr., kai Amerikos kariuomenės medicinos daliniams žymėti buvo pradėtas naudoti Kaducėjaus, daugelis gydytojų ir privačių gydymo įstaigų savo ženkluose ėmė naudoti šį ženklą, nors šis neatitikimas ir buvo pastebėtas simbolių specialistų. Iki šių dienų medikų spaudoje ir ne tik vyksta diskusijos dėl kaducėjaus pasirinkimo Kaip medicinos simbolio. Tam įtakos galėjo turėti ir vieno žymiausių XVI a. Šveicarijoje veikusio spaustuvininko pasirinkimas, jo leidiniai buvo žymimi būtent dievo Hermio ženklu Kaducėjumi. Kadangi spaustuvininko Johann Froben leidiniai buvo plačiai paplitę pasaulyje ir užsitarnavę gerą vardą, šio ženklo pasirinkimas galėjo daryti įtaką neįsigilinusiems į simbolių reikšmę pasirinkimui. Dėl šio ženklo naudojimo, kaip medicinos simbolio, diskusijos netyla iki šiol.

Lietuvoje medicinos simbolių naudojimas yra reglamentuotas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl numerio sveikatos specialisto spaudui suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. sausio 6 d. įsakymas Nr. V-1.“ Iš šių taisyklių būtų galima pateikti keletą nuostatų iš penkto skyriaus Sveikatos specialisto spaudo žymos aprašymas:

21. Medicinos gydytojo, vaistininko, gydytojo odontologo spaudo žymos dešinėje pusėje pavaizduotas atitinkamos profesijos ženklas:

21.1. Medicinos gydytojo profesijos ženklas – aplink lazdą 2,5 karto iš dešinės į kairę apsivijęs žaltys. Žalčio galva nukreipta į kairę, uodega – į dešinę. Lazdos viršuje pavaizduoti Gedimino stulpai.

21.2. Vaistininko profesijos ženklas – aplink taurę 2,5 karto iš dešinės į kairę apsivijusi gyvatė su iškištu geluonimi. Gyvatės galva nukreipta į kairę virš taurės, uodega – į dešinę. Gyvatės galvos viršuje pavaizduoti Gedimino stulpai.

21.3. Gydytojo odontologo profesijos ženklas – aplink dantų traukimo instrumentą – raktą – 2,5 karto iš dešinės į kairę apsivijusi gyvatė: gyvatės galva rakto žiede pasukta į kairę, uodega – į dešinę. Rakto aprašymas: raktas yra vertikalios padėties, rakto viršus yra ovalus žiedas, rakto apačioje – danties suėmimo mechanizmas: suėmiklio fiksatorius kairėje, danties suėmiklis dešinėje. Rakto žiedas dengia trikampio (graikų abėcėlės didžioji raidė „delta“ – ?) viršutines kraštines. Gyvatės liemuo apsivijęs rakto vertikalę 2 kartus, ties trikampio pagrindo kraštine statmenai ją kerta, pralenda pro rakto žiedą dešinėje ir galva išlenda pro rakto žiedą iš priekio kairėje, ties trikampio kairiuoju kampu.

Ženklelio istorija

Paprotys apdovanoti sėkmingo įvykio proga siekia žilą senovę. Apdovanojami buvo kariai - už drąsą žygyje, medžiotojai - sėkmingos medžioklės proga. Senovės Graikijoje karo žygyje pasižymėjusiems kariams buvo dovanojami specialiai pagaminti įvairaus dydžio, gausiai išpuošti skydai, juos kabino ant krūtinės. Šie apdovanojimai buvo vadinami „ta falara“. Apdovanojimo paprotį iš graikų perėmė romėnai, kurie apdovanojimus ženklus vadino „phalera“. Apdovanojimai buvo vertinami, saugomi kaip šeimos relikvijos. Ilgainiui jų išvaizda kito, dydis smulkėjo. Ne taip seniai mokslas apie ordinus, medalius, ženklelius imtas vadinti faleristika, nors dar iki 1940 m. ši sritis buvo skiriama numizmatikai. Šiuo metu ženkleliu vadinami „meninės formos simboliai, žymintys asmens nuopelnus, pasižymėjimą kurioje nors veikloje (darbe, sporte, meno srityse, visuom. veikloje) arba priklausymą tam tikroms organizacijoms, domėjimąsi tam tikros veiklos sritimis arba primenantys kokias nors progas, [renginius], jubiliejų (...)“ (LTE, 1984, t. 12, p. 515). Daugiau apie ženklelio istoriją: Astikas, Algimantas. Lietuvos ordinai, medaliai ir ženkleliai 1918-1940. Vilnius: Mintis, 1993.

Paroda Lietuvos medicinos bibliotekoje veiks iki 2017 m. sausio 6 d.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais
NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Meras A. Vaitkus: "Klaipėdos vaikų ligoninės prijungimas – nesvarstytinas klausimas"
Seimo Sveikatos reikalų komitete protokoliniu sprendimu pasiūlyta Klaipėdos vaikų ligoninę prijungti prie Klaipėdos univ...
Ar visada sportas – sveikata? Kokios rizikos kyla sportuojantiems intensyviau
Intensyviai sportuojančių žmonių organizmas susiduria su neįprastai dideliu fiziniu krūviu, skirtingai nuo tų, kurie tie...
Peršalimas – po žiemos nusilpusio imuniteto padarinys: kaip stiprinti organizmą pavasarį
Nors kalendorinis pavasaris jau įsibėgėjo, orai mus lepina ne visuomet. Prie pavasarinių temperatūrų kontrastų pridėjus...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų