Lietuvoje užregistruota reta liga – tuliaremija

Šį mėnesį Lietuvoje užregistruotas tuliaremijos atvejis. Mūsų šalyje ši užkrečiamoji liga diagnozuojama retai. Per paskutinius dešimt metų Užkrečiamųjų ligų valstybės informacinėje sistemoje užregistruoti 7 ligos atvejai.

Tuliaremija – zoonozė. Šia infekcine liga serga gyvūnai ir žmonės. Tuliaremiją sukelia bakterija Francisella tularensis. Bakterijos pakankamai ilgai gali išlikti gyvybingos aplinkoje, tačiau nepakelia kaitinimo ir dezinfekcijos preparatų. Ligos sukėlėjas parazituoja daugelio stuburinių ir bestuburių laukinių (kiškiai, voverės, ondatros, bebrai, elniai, žiurkės) ir naminių (šunys, katės, avys) gyvūnų organizmuose. Sergantys ir nugaišę gyvūnai užkrečia išorinę aplinką (dirvožemį, vandenį, pašarus ir kt.). Bakterijas platina iksodinės erkės ir uodai. Taip susiformuoja gamtiniai tuliaremijos židiniai, dažniausiai upių deltose, slėniuose, balotose vietose, plačialapiuose miškuose. Žmogus nuo kito žmogaus neužsikrečia.

Ligos sukėlėjas į žmogaus organizmą gali patekti per odą, akių, burnos, nosies gleivines tiesioginio sąlyčio su gyvūnais būdu, lupant sergančio gyvulio kailį, tvarkant skerdeną, surenkant nugaišusius graužikus ir kt. Užsikrėsti galima per graužikų infekuotus maisto produktus ir vandenį bei įkvėpus infekuotų dulkių ar vandens aerozolį, užkrėstą graužikų išskyromis. Dažnai užsikrečiama įgėlus nariuotakojams (uodams, erkėms, blusoms ir kt.).

Persirgus šia liga imunitetas išlieka visam gyvenimui.

Inkubacinis periodas vidutiniškai trunka 3–7 dienas, rečiau  2–3 savaites. Ligos pradžia ūmi ir prasideda nuo intoksikacijos, temperatūros padidėjimo iki 38–40 laipsnių, atsiranda drebulys, galvos bei raumenų skausmai, bendras silpnumas, blogas apetitas. Priklausomai nuo bakterijos patekimo vietos, liga gali pasireikšti odos, akių, plaučių, žarnyno uždegimo ir pakenkimo požymiais.

ULAC specialistai pataria, kaip išvengti tuliaremijos:

tinkamai prižiūrėti aplinką (nušienauti, neprišiukšlinti);

naikinti gyvenamojoje aplinkoje graužikus bei nariuotakojus;

naudoti repelentus nariuotakojams atbaidyti;

saugotis erkių bei kitų nariuotakojų įgėlimų;

dirbant žemės ūkio darbus, ypač pastebėjus kritusių graužikų, naudoti asmenines apsaugos priemones, po darbų nusiplauti rankas;

lupant sumedžiotų gyvūnų kailius ir dorojant skerdieną, mūvėti gumines pirštines;

nevartoti maistui atvirų telkinių vandenį.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras