Lietuvoje didėja sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis
Specialistai praneša, kad Lietuvoje didėja sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, per paskutinę sausio savaitę Lietuvoje užregistruota apie tris kartus daugiau gripo atvejų nei savaitę anksčiau. Taip pat trečdaliu daugiau užregistruota peršalimo ligų atvejų.
„Ketvirtos šių metų savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir kitomis peršalimo ligomis Lietuvoje siekė 79 atvejus 10 tūkst. gyventojų. Registruota 274 gripo ir daugiau kaip 23 tūkst. kitų peršalimo ligų atvejų.
Palyginti su ankstesne metų savaite, kai registruota 63 atvejai 10 tūkst. gyventojų, 88 gripo atvejai ir daugiau nei 18 tūkst. kitų peršalimo ligų, pastebime didesnį sergamumą gripu ir kitomis peršalimo ligomis“, – teigia Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro visuomenės sveikatos specialistė Eglė Orechovienė.
Pasak jos, didėjančio sergamumo priežasčių gali būti visokių, viena iš jų – kad plintantis gripo virusas šįmet galbūt sunkesnis nei praėjusiais metais. „Kaip žinome, gripo virusai kinta. Galbūt šiais metais aplinkoje cirkuliuoja sunkesni ar šiek tiek agresyvesni gripo virusai. Tai siečiau su didesniu sergamumu gripu“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro darbuotoja.
E. Orechovienės teigimu, daugiausia šiuo metu serga vaikai ir asmenys iki 18 metų. Paskutinę savaitę vaikų ligos atvejų visoje Lietuvoje registruota daugiau kaip 16 tūkst. Daugiausia susirgusių asmenų – Alytaus mieste.
„Daugiausia serga Alytaus mieste, kur registruota 132 atvejai 10 tūkst. gyventojų. Taip pat Jonavos rajono savivaldybėje registruota daugiau nei 114 atvejų 10 tūkst. gyventojų. Rokiškio rajone registruota 96 atvejai 10 tūkst. gyventojų“, – sako E. Orechovienė.
Ji pažymi, kad duomenys renkami iš gydymo centrų, taigi galima spėti, kad susirgusių žmonių yra daugiau, tiesiog jie nesikreipia į gydymo įstaigas. „Informaciją gauname tik tada, kai žmonės užsiregistruoja pas gydytoją. Žinoma, skaičiai gali būti ir didesni“, – tvirtina visuomenės sveikatos specialistė.
Paprastai, anot jos, nuo tokių ligų gydomasi apie savaitę. „Jei liga su komplikacijomis, gali prireikti ir dviejų savaičių“, – pabrėžia E. Orechovienė.
Profesorius Vytautas Usonis, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vaikų ligų klinikos vedėjas, sako, kad savarankiškas gydymas nėra blogas pasirinkimas, jei žmogus nesijaučia labai prastai, jo nekamuoja aukšta temperatūra. „Arbata, medus – dažniausiai tos priemonės, kurių pirmiausia griebiamės. Deja, ne visada to pakanka, todėl ir atsiranda tie dideli ligonių skaičiai “, – sako V. Usonis.
Jo manymu, kad rečiau sirgtume, turėtume rinktis tai, ką renkasi sveikos gyvensenos propaguotojai: aktyvų judėjimą, gryną orą, tinkamą mitybą – visa tai esą labai svarbu. „Be to, turime specifinių priemonių: gripo vakcina, pneumokokinės infekcijos vakcina“, – atkreipia dėmesį profesorius. V. Usonio nuomone, norint sirgti rečiau ar visai nesirgti, reikėtų imtis visų išvardytų priemonių.
Susiję straipsniai
