Lietuvių mokslininkų tyrinėjami vėžio žymenys – proveržis gydant onkologines ligas

Naujausi mokslo atradimai veržiasi į vėžio diagnostiką ir gydymą. Per pastaruosius porą dešimtmečių tradiciniai šios sudėtingos ir daugialypės ligos gydymo būdai sparčiai tobulėjo: chirurgijoje pradėti naudoti robotai, pritaikytos laparoskopinės metodikos, intensyviai plėtojama taikinių terapija, nanomedicina, o spindulinė terapija pasiekė itin aukštą tikslumo lygį. Visos šios priemonės padeda efektyviau naikinti navikus, sykiu apsaugant ir aplinkinius organus.

Reklama

Vis dėlto nepaisant nuolat tobulėjančios medicinos, vėžio epidemiologinė situacija Lietuvoje tebėra prasta. Kasmet fiksuojama apie 18 tūkst. naujų susirgimų. Šiuo metu vėžys yra antra pagal mirtingumą liga šalyje. Prognozuojama, kad ateityje sergamumas ja dar labiau didės ir 2030 m. užims pirmąsias pozicijas. Lietuvos vyrai Europoje pirmauja pagal mirtingumą nuo prostatos vėžio. Moterys išsiskiria sergamumu ir mirtingumu nuo gimdos kaklelio vėžio. Šalyje taip pat vienas didžiausių mirtingumų nuo inkstų vėžio.

„Lietuvoje galime taikyti moderniausius vėžio gydymo būdus, tačiau koją kiša didelis šių ligų užleistumas. Šiuo metu vykdomos keturios vėžio prevencijos programos: gimdos kaklelio, krūties, storosios žarnos ir prostatos vėžio, tačiau to nepakanka, – sako Nacionalinio vėžio instituto direktorius prof. Feliksas Jankevičius. – Jei galėtume anksčiau diagnozuoti bet kurios lokalizacijos vėžį, turėtume daugiau šansų jį išgydyti. Reikia kuo aukštesnio lygio ankstyvosios diagnostikos. Su šia problema, deja, susiduria visos išsivysčiusios šalys“.

Profesorius įsitikinęs, kad sėkmę gydant onkologines ligas gali lemti genomikos atradimų taikymas klinikinėje praktikoje. Šiandien, pasitelkdami naujausias technologijas, Nacionalinio vėžio instituto mokslininkai jau geba identifikuoti naviko „genetinį parašą“. Tai leidžia dar tiksliau diagnozuoti ligą, numatyti, kaip ji vystysis toliau ir, atsižvelgiant į šią informaciją, parinkti tinkamiausią gydymo būdą. Žymų progresą gydant šią ligą turėtų paskatinti ir įprastą naviko biopsinės medžiagos tyrimą papildžiusi skysčių biopsija, padedanti aptikti naviko pėdsakų ligonio kraujyje ar šlapime.

Šiuo metu mokslininkai ieško naujų vėžio žymenų. Tokie žymenys kaip CEA, PSA, Ca 125 naudojami medicinoje jau daug metų. Jie svarbūs nustatant pirminę diagnozę, įvertinant ligos išplitimą ir atliekant ilgalaikę onkologinių ligonių stebėseną. Mokslininkai siekia atrasti naujos kartos genetinių vėžio žymenų, kurie atskleistų naviko atsiradimo priežastis, padėtų numatyti ligos progresavimo riziką ir rasti jai efektyviausią atsaką.

„Mūsų vizija – neinvazinė arba mažai invazinė diagnostika, leidžianti aptikti vėžio žymenų ligonio kraujyje ar net šlapime. Jau esame sukūrę efektyvius žymenų rinkinius prostatos vėžiui diagnozuoti ir prognozuoti. Šiuo metu kuriame rinkinį, kuris padėtų numatyti ligos jautrumą vienam ar kitam priešnavikiniam vaistui, – pasakoja prof. F. Jankevičius. – Šiuolaikinių genetinių vėžio žymenų diegimas į klinikinę veiklą – tai tikslios vėžio diagnozės ir veiksmingo gydymo pagrindas.“

Prof. Feliksas Jankevičius kartu su prof. Sonata Jarmalaitė buvo nominuoti 2017 m. Lietuvos mokslo premijai už darbų ciklą „Naujos kartos vėžio žymenys“.