Nauji krūties vėžio prognostiniai žymenys

Neseniai paskelbti dešimt metų trukusio tyrimo duomenys pateikė labai įdomius rezultatus apie krūties vėžio prognozę pacientėms, kurių navikai gali būti atskirti pagal tam tikrus žymenis.

Tyrė uPA ir PAI kiekį

Prospektyvinis tyrimas „Chemo-N0“ atliktas 12 centrų ir įtraukė 647 pacientes. Moterų naviko audinyje buvo tirtas urokinazės tipo plazminogeno aktyvatoriaus (uPA) ir plazminogeno aktyvatoriaus inhibitoriaus (PAI-1) kiekis. Imunologiniais metodais buvo nustatomas šių medžiagų kiekis naviko histologiniuose preparatuose.

Moterys buvo suskirstytos į grupes pagal uPA ir PAI kiekį navikuose. Pacientės stebėtos dešimt metų.

Pasirodė, jog tarp aukštą uPA ir PAI kiekį turinčių pacienčių, negydytų chemoterapija, liga per šį laikotarpį atsinaujino net 23 proc., o turinčių nestipriai išreikštą uPA ir PAI - tik 12,9 proc. Tuo tarpu aukštos rizikos pacientės su ženklia uPA ir PAI ekspresija, gavusios gydymą chemoterapija, turėjo mažesnę ligos atsinaujinimo tikimybę. Taip pat chemoterapija šioje ligonių grupėje pailgino laiką iki ligos progresavimo.

Chemoterapijos tikslingumą gana tiksliai apsprendžia jau žinomi duomenys

Gydytojas chemoterapeutas Alvydas Česas „Vakarų Lietuvos medicinai“ paaiškino, jog chemoterapija skiriama ne visoms pacientėms - tai priklauso nuo rizikos grupės. O rizikos grupės paskirstomos pagal daugelį naviko ir paciento rizikos veiksnių.

„uPA ir PAI yra vienas iš eksperimentinių žymenų, tačiau šio tyrimo metu tirtos pacientės, turinčios  nevienodą riziką, tačiau paskirstytos tik į gavusias ir negavusias chemoterapinį gydymą. Tad uPA ir PAI gali būti ateityje tik kaip vienas iš žymenų, padedantis apsispręsti dėl chemoterapijos“, - sakė A. Česas.

Jis pabrėžė, jog krūties vėžio atvejais yra įvertinami ir prognostiniai, ir predikciniai veiksniai: „Šiandien žinomi įrodymais pagrįstos medicinos prognostiniai ir predikciniai faktoriai gana tiksliai apsprendžia chemoterapijos tikslingumą“.

vlmedicina.lt

Šaltinis

Eur. J. Cancer 2013 Mar 13;[EPub Ahead of Print], N Harbeck, M Schmitt, C Meisner, et al