Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Lietuvių mokslininkų išradimas padės gydyti sunkiai gyjančias žaizdas

Pranešimas žiniasklaidai | Šaltinis: vlmedicina | 2018-05-25 00:05:00

„Kaip nėra vieno vaisto nuo visų ligų, taip nėra vieno tvarsčio, tinkančio visoms žaizdoms“, – tokį posakį naudoja tie, kurie yra susidūrę su sudėtingų žaizdų gydymu. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų grupė kuria naujos kartos tvarsčius, kurie skatina audinių regeneraciją ir specialiai skirti gilioms, sunkiai gyjančioms žaizdoms gydyti.

Tvarstis. KTU nuotr.

Problemos aktualumą liudija statistika: maždaug 1,5 proc. visų Europos gyventojų turi vieną ar daugiau lėtinių žaizdų, o žaizdų gydymo išlaidos Europos Sąjungoje sudaro 2-4 proc. viso sveikatos apsaugos sistemos metinio biudžeto.

Paskaičiuota, kad vienos lėtinės, įsisenėjusios žaizdos gydymas valstybei gali kainuoti net iki 10 tūkstančių eurų. Tokio tipo žaizdų gydymas gali trukti nuo 6 mėnesių iki 6 metų.

Būdinga neįprasta struktūra

Naujai sukurtam KTU mokslininkų prototipiniam gaminiui būdingos antimikrobinės, antioksidacinės, priešuždegiminės savybės. Tokie tvarsčiai skatina audinių regeneraciją ir ateityje gali būti efektyvus būdas įsisenėjusioms sveikatos problemoms spręsti.

Dar daugiau – naujai sukurtų tvarsčių audinys primena kempinės struktūrą, kurios naudą audinių regeneracijai pabrėžia pasaulio mokslininkai.

Akytą tvarsčių struktūrą KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedros tyrėjai išgavo panaudodami liofilizacijos būdą.

„Kempinių pavidalo tvarsčiai užpildo žaizdos vietą, suteikia terpę ląstelių sukibimui, dalijimuisi ir tarnauja kaip aktyviųjų junginių nešikliai“, – pasakoja KTU Cheminės technologijos fakulteto mokslininkė Odeta Baniukaitienė.

Pasak tyrėjos, didžiausias iššūkis šiuolaikiniams audinių inžinerijos mokslininkams – sukurti naujos kartos tvarsliavą, pritaikytą konkrečiam žaizdų tipui ir skatinančią audinių regeneracijos procesą.

Naudojo natūralų polimerą

KTU mokslininkai tvarsčiams formuoti pasitelkė hialurono rūgštį, kuri plačiai žinoma medicinoje ir pasižymi gerai žinomu stimuliuojamuoju poveikiu audinių regeneracijai.

Hialurono rūgštis pritaikoma įvairiose srityse: ji pasitelkiama akies ragenai drėkinti, minkštųjų audinių korekcijai ir regeneracijai, injekcijoms į sąnario ertmę, kaulinio audinio regeneracijai.

„Hialurono rūgštis yra natūralus polimeras, esantis gyvųjų organizmų tarpląstelinėje ertmėje. Esame pratę prie hialurono rūgšties pagrindu sukurtų komercinių produktų, kurie yra klampūs tirpalai arba geliai. Nors organizmas taip pateiktą polimerą greitai įsisavina, tokios formos biomedžiaga neturi reikiamos struktūros, reikalingos audinių formavimuisi“, – teigia O. Baniukaitienė.

Mokslininkės teigimu, hialurono rūgštis turi tvarsčiams tinkamus ypatumus: ji yra bioskaidi, hidrofilinė, pasižymi suderinamumu su biologinėmis sistemomis. Iki šiol rinkoje tvarsčių gamybai dažniausiai naudotas alginatas arba kolagenas.

Pastaruoju metu KTU Polimerų chemijos ir technologijos katedroje yra sukurti tinklintos hialurono rūgšties karkasai, skirti audinių regeneracijai. Bendradarbiaujant su mokslininkais iš Lietuvos sveikatos mokslo universiteto (LSMU) šiuo metu vykdomi hialurono rūgšties pagrindu gautų karkasų tyrimai in vitro (lot. stikle, mėgintuvėlyje) su įvairiomis ląstelėmis.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Ligos ir sveikata
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų