Lietuva tarp pažangiausiųjų: kūdikių mirtingumas sumažėjo daugiau nei 4 kartus

Kryptinga politika, bendradarbiavimas davė apčiuopiamus pavyzdinius rezultatus Europos vaikų sveikatos apsaugos srityje, sako sveikatos apsaugos ministrė Rimantės Šalaševičiūtė. Pasak jos, šiandien Lietuva minima tarp šalių, padariusių didžiausią pažangą, mažinant kūdikių ir naujagimių mirtingumą.

Reklama

„Kūdikių mirtingumas visoje Lietuvoje sumažėjo daugiau negu 4 kartus – nuo 16,5 – 1000-iui gyvų gimusių 1992 metais iki 3,9 – 2014 metais, – spaudos konferencijos „Nėščiųjų priežiūra – galimybė pagerinti dviejų kartų sveikatą“ metu sakė ministrė R. Šalaševičiūtė. – Motinos ir vaiko sveikata yra valstybės sveikatos politikos prioritetas, kiekvieno gimstančio vaiko sveikata ir gyvybė yra didelė vertybė. Beje, šiandien iš tiesų turime kuo džiaugtis, nes Lietuvoje yra pasiekta itin gerų rezultatų perinatalinės medicinos, neonatologijos ir akušerijos plėtros srityse“.

Daugiau kaip prieš 20 metų priimtoje Perinatologijos programoje buvo padėti pagrindai teisingai ir efektyviai nėščiųjų ir naujagimių sveikatos priežiūrai, užsibrėžtas tikslas pasiekti išsivysčiusių valstybių kūdikių ir naujagimių mirtingumo rodiklius, užtikrinti tinkamas sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Siekiant užtikrinti tinkamą medicinos pagalbą, reikėjo investicijų. 1994–1996 m. Šveicarijos Vyriausybė skyrė 4,6 mln. Šveicarijos frankų perinatologijos sričiai modernizuoti: 8-ioms didžiausioms šalies ligoninėms buvo nupirkta medicinos prietaisų ir apmokyti medikai.

Pastaraisiais metais įgyvendinama Šveicarijos Vyriausybės remiama programa, skirta nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai modernizuoti ir akušerijos stacionarų energijos tausojimui, infrastruktūros gerinimui užtikrinti. Parama daugiau nei 53 mln. Šveicarijos frankų, dalyvauja 27 ligoninės, teikiančios paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams. Atnaujinama medicininė įranga, rengiami medikų mokymai, parengta 70 diagnostikos ir gydymo metodikų, atnaujinama ligoninių infrastruktūra.

Visa tai sudaro prielaidas plėtoti paslaugų spektrą nėščiosioms ir naujagimiams: vykdomas visuotinis naujagimių ir klausos tikrinimas, nuo 2015 m. sausio 1 d. pradėtas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl dar dviejų įgimtų ligų (galaktozemijos ir adrenogenitalinio sindromo), nuo kitų metų pradedamas naujagimių tikrinimas dėl kritinių širdies ydų, nėščiosios nuo š. m. lapkričio tikrinamos ultragarsu ir I-ąjį nėštumo trimestrą dėl galimų vaisiaus apsigimimų.

2014 metais įsteigus Perinatologijos integruotos sveikatos priežiūros valdymo komitetą, vykdoma nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių asmens sveikatos priežiūros stebėsena ir reguliariai vertinami akušerijos stacionarų veiklos kokybės rodikliai.

Pasak specialistų, nerimą kelia atliekamų cezario operacijų skaičiai, todėl vienas kokybės rodiklių – cezario pjūvio operacijų dalis nuo bendro gimdymų skaičiaus akušerijos stacionare. Nuo 2016 m. sausio 1 d. visoms sveikatos priežiūros įstaigoms, teikiančioms stacionarines akušerijos paslaugas, nustatoma prievolė analizuoti ir vertinti cezario pjūvio operacijų dažnumą vadovaujantis Robsono klasifikacija. Robsono grupių klasifikacijos įdiegimas padės ne tik stebėti cezario pjūvio operacijų dažnumą, bet ir nustatyti moterų grupes, kuriose cezario pjūvių operacijų skaičius yra didžiausias bei vertinti operacijų skaičių mažinančių priemonių veiksmingumą.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pernai Lietuvoje gimė daugiau kaip 28 tūkstančių naujagimių – 600 naujagimių daugiau nei 2013 m.