Lietuva spaudžiama įteisinti gender ideologiją

Reaguodama į LR Seimo Žmogaus teisių komiteto kovo 13 d. pranešime minimą ketinimą kelti klausimą dėl Lietuvos prisijungimo prie ET konvencijos Dėl smurto prieš moteris ir šeiminio smurto prevencijos bei kovos su juo, NŠTA kreipėsi į LR Seimo Žmogaus teisių komitetą, LR Seimo frakcijų vadovus, perspėdama dėl grėsmės, slypinčios už tarsi gero tikslo – smurto prieš moteris nutraukimo, ir ragindama neinicijuoti šios ET konvencijos pasirašymo ir ratifikavimo.

NŠTA atkreipia dėmesį, jog tai pirmoji tarptautinė sutartis, kuria apibrėžiama lytis, ir tai daroma naudojantis terminais, būdingais gender ideologijai. Tokiu būdu siekiama šią ideologiją įteisinti. Ratifikavus konvenciją, į Lietuvos teisines sąvokas būtų įtraukti tokie naujadarai, kaip „socialinė lytis“ (gender) (I sk. 3 c str.). Būtų įtvirtinama nauja diskriminacijos forma dėl socialinės lyties tapatumo (4 str. 3 dalis) ir drauge įteisinamas transseksualumas ir transgenderizmas. Dėl to transseksualumas, kuris iki šiol klasifikuojamas psichikos sutrikimų kategorijoje (TLK 10, F 64.0), būtų prilyginamas normaliai būsenai. Minėti naujadarai remiasi moksliškai nepagrįstu genderizmo ideologijos teiginiu, jog lytis nėra nulemta biologiškai, bet priklauso vien nuo socialinės aplinkos.

Ratifikuodama konvenciją Lietuva įsipareigotų diegti „nediskriminavimo dėl lyties tapatumo“ ideologiją švietimo įstaigose, taip pat ir vaikų darželiuose. Tokios programos kaip „Gender Loops“ arba „Diena, kai Frederikas buvo Frida“ taptų privalomos visiems darželinukams.

Kaip tėvai ir organizacijų atstovai, siekiantys sudaryti vaikams aplinką, kurioje jie galėtų sveikai vystytis, NŠTA nariai perspėja, jog pasirašius šią Konvenciją būtų padaryta didelė žala vaikų psichologinei ir socialinei raidai, santykių tarp skirtingų lyčių asmenų darnai ir visuomenės plėtrai. Tai dar labiau patvirtina aplinkybė, draudžianti šią Konvenciją pasirašyti su išlygomis gender ideologiją įteisinantiems straipsniams. Nerimą kelia Konvencijos teiginys, jog siekiant užtikrinti smurto prevenciją nežadama atsižvelgti nei į tradicijas, nei į kultūrinius ypatumus (V sk. 42.1 str.). Tai galima traktuoti kaip pasikėsinimą į LR Konstitucijoje užtikrintą žmogaus teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 str.) bei į minties ir tikėjimo laisvę (26 str.). Lietuvos valstybingumo istorijoje gausu įrodymų, jog pagrindinių žmogaus laisvių atsisakančioje valstybėje prarandama ir pati demokratija. Kitaip sakant, minėtą Konvenciją galima vertinti ne tik kaip represijos įrankį, nukreiptą prieš žmogaus įsitikinimus, bet ir kaip valstybės nusigręžimo nuo demokratijos ir žengimo link totalitarinės santvarkos prielaidą.

NŠTA žiniomis, net 18 Europos šalių neskuba pasirašyti konvencijos, ir Lietuva yra tarp tokių valstybių kaip Šveicarija, Danija, Airija, Estija, Latvija, Vengrija ir kt.

Nepritardama šiai Konvencijai, NŠTA sykiu siūlo ugdyti jaunimo gebėjimą suprasti kitos lyties unikalumą ir bendrauti skleidžiant skirtingų lyčių asmenų papildomumo bei tarpusavio praturtinimo atmosferą. Tai yra vienintelė reali psichologinio bei fizinio smurto prevencija.

vlmedicina.lt