Trečiadienis, 2024.07.24
Reklama

Lietinius blynelius valgydavo tik didikai

taurageszinios.lt | 2014-04-11 10:08:59

Lietiniai blyneliai – prabangus patiekalas, kurį XVI–XVII amžiuje skanauti galėjo tik pasiturintys žmonės – kunigaikščiai, didikai, bajorai ar turtingi miestiečiai.

Blynai
Žilvino Užkuraičio nuotr.

„Kad iškeptume tikrą ploną lietinį blyną, reikia itin aukštos kokybės kvietinių miltų, kurie tais laikais buvo brangūs, – pasakoja lietuviškos virtuvės tyrinėtojas dr. Rimvydas Laužikas. – Iš paprastų, nepikliuotų ar ruginių miltų lietinių blynų neiškepsi“.

Lietiniai blynai tuomet dažnai gaminti su įvairiais įdarais. Tokie vadinti naliesnikais.

Kaip ir šiandien, tais laikais didikų virtuvėje darbavęsi kuchmistrai (taip vadinti virtuvės šefai) į naliesnikus įsukdavo įvairiausio įdaro, net specialiai paruoštų ryžių ar manų košių.

Dr. R. Laužikas pasakoja, kad prabangumo statusą turėjo ir kiti miltiniai patiekalai, pavyzdžiui, sausainiai ar riebaluose kepti „blyneliai“, panašūs į mūsų laikų žagarėlius. Jų taip pat neiškepsi be aukščiausios rūšies miltų.

Miltinius patiekalus Lietuvoje išpopuliarino Barboros Radvilaitės anyta

Miltiniai patiekalai Europos ir Lietuvos dvarų virtuvėse itin išpopuliarėjo XVI amžiuje kartu su itališkos renesanso kultūros banga, kurią į Lietuvą atnešė Barboros Radvilaitės anyta italė Bona Sforca, Žygimanto Augusto žmona. Nuo tų laikų didikų virtuvėse gaminami ne tik naliesnikai, bet ir makaronai, skryliai, lazanijos ir tortai (apvalios formos sluoksniuotos tešlos pyragai su įdaru).

Kaip teigia dr. Rimvydas Laužikas, skryliai arba lazankės yra tolimas, bet tikras romėniškų testaroli giminaitis. Plonos iškočiotos tešlos rombais pjaustyti ir virti gabalėliai, patiekiami su įvairiais padažais ar užpilais, ilgai valgyti tik didikų dvaruose. 17 amžiuje minimas net kaip puotos patiekalas. Vėliau buvo plačiai kopijuojamas valstiečių virtuvės, todėl ilgainiui tapo tikru lietuvišku etnografiniu valgiu.

Visi valgome kaip bajorai

Mūsų dienomis, kai maisto asortimento pasiūla tokia didelė (miltų, duonos, aliejaus rūšių ir t.t.), kiekvienas galime valgyti kaip bajoras, todėl ir lietiniais blynais nebesistebime.

Senais laikais lietiniai buvo kepami ant taukų, per pasninką griežtai naudotas aliejus – aguonų, kanapių ar sėmenų.

„Visgi apie cholesterolį tais laikais niekas nieko nežinojo, tačiau šiandien norintiems mažinti su maistu gaunamą cholesterolio kiekį vertėtų elgtis kaip bajorams per pasninką ir kepimui rinktis augalinius riebalus“, – pataria gydytoja dietologė Lina Viniarskaitė.

Šiais laikais esant tokiam dideliam aliejaus pasirinkimui, L. Viniarskaitė atkreipia dėmesį, kad turėtume atsižvelgti į kiekvieno jų paskirtį.

Vienas iš kepimui tinkamų aliejų, anot L. Viniarskaitės, yra rafinuotas rapsų aliejus, turintis aukštą degimo temperatūrą.

„Šio aliejaus maistinė sudėtis yra gera, jame yra tinkamas nepakeičiamųjų nesočiųjų riebalų rūgščių santykis“, – sako L. Viniarskaitė.

Rapsai geri dar ir tuo, kad tai mūsų krašto augalas, o, anot dietologės, tai, kas užaugę mūsų aplinkoje, mums puikiai tinka.

Lietinių su migdolais receptas

Velykinis laikotarpis yra itin tinkamas metas grąžinti senovinę Lietuvos bajorų dvasią į mūsų valgomąjį, todėl dalijamės vienu naliesnikų receptu iš 19 amžiuje leistos W. A. L. Zawadska knygos „Lietuvos virėja“. Nereikėtų nustebti dėl to, kad senuose receptuose patiekalo gaminimas nėra aprašytas itin detaliai.

„Anksčiau kulinarijos knygas kuchmistrai rašė vieni kitiems, todėl receptuose rašyti savaime suprantamus dalykus buvo savotiška negarbė“, – pastebi dr. R. Laužikas.

Lietiniai su migdolais:

100 g migdolų, 3 šaukštai cukraus, 4 kiaušiniai.

Iškepti lietinius, pagaminti įdarą: nuplikyti 100 g migdolų, sugrūsti, sumaišyti su trimis šaukštais smulkaus cukraus ir keturiais tryniais, gerai ištrinti, sudėti išplaktus baltymus, atsargiai išmaišyti ir aptepti kiekvieną lietinį. Susukti ir apkepinti, kad pagelstų.

taurageszinios.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Klaipėdos universiteto ligoninės vadovybės komandoje – profesorius Antanas Gulbinas
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) direktoriumi medicinai tapo prof. dr. Antanas Gulbinas. Jis laimėjo viešąjį konku...
Kauno ligoninės vadovo pareigas pradeda eiti Diana Žaliaduonytė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės vadovo konkursą laimėjo ir nuo liepos 23 d. pareigas prade...
Magnio atsargas vasarą turi papildyti bene visi: kodėl jis toks svarbus organizmui?
Daugelis žino, kad mikroelementas magnis yra viena svarbiausių medžiagų organizme, tačiau kaip jis iš tiesų veikia ir ka...
Vasaros maudynės gali pakenkti lytinei sveikatai
Sunku įsivaizduoti vasarą ir atostogas be poilsio prie vandens telkinių, tačiau ir šiltuoju metų laikotarpiu mūsų sveika...
Medicininės paslaugos kelionėje: kaip išvengti nereikalingų rūpesčių
Atostogaujant užsienyje su netikėtomis sveikatos problemomis susidurti norisi mažiausiai, juolab kad jos dažniausiai būn...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų