Lėtinė inkstų liga dažnai nustatoma per vėlai: kam būtina pasitikrinti nedelsiant

Vis daugiau specialistų įspėja, kad lėtinė inkstų liga dažnai lieka nepastebėta laiku, nes ankstyvosiose stadijose ji gali nesukelti jokių simptomų. Dėl šios priežasties nemaža dalis pacientų apie ligą sužino tik tuomet, kai inkstų funkcija jau stipriai sutrikusi, nors inkstų patikra itin paprasta ir prieinama kiekvienam.

Reklama

Tarptautinių tyrimų duomenimis, iki 80 proc. ankstyvųjų lėtinės inkstų ligos atvejų lieka nenustatyti. Net ir pažengusių stadijų liga apie pusę atvejų vis dar nepastebima.

Pasak prof. dr. Ingos Arūnės Bumblytės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Nefrologijos klinikos vadovės, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentės, ankstyvas ligos nustatymas gali iš esmės pakeisti paciento ligos eigą.

„Lėtinė inkstų liga yra klastinga, nes ilgą laiką nejuntama ir yra pavojinga. Ji gali sukelti inkstų nepakankamumą ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Gera žinia ta, kad ši liga gana lengvai diagnozuojama, tačiau dėl nepastebimų ligos simptomų žmonės dažnai nesikreipia į gydytojus ir neatlieka net paprastų profilaktinių tyrimų, kurie galėtų padėti ligą nustatyti daug anksčiau“, – sako prof. dr. I. A. Bumblytė.

Paprasti tyrimai gali padėti ligą nustatyti anksti

Europos inkstų asociacija yra pasiūliusi vadinamąją ABCDE tyrimų sistemą, kuri padeda įvertinti širdies, inkstų ir metabolinių ligų riziką. Ši sistema apima albuminurijos nustatymą, kraujospūdžio matavimą, cholesterolio ir gliukozės kiekio vertinimą bei inkstų funkcijos įvertinimą pagal kreatinino koncentraciją, apskaičiuojant glomerulų filtracijos greitį.

„Vienas svarbiausių ankstyvų inkstų pažeidimo rodiklių yra albuminurija – padidėjęs albuminų kiekis šlapime. Moksliniai tyrimai rodo, kad šis rodiklis yra ne tik ankstyvas lėtinės inkstų ligos požymis, bet ir nepriklausomas širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnys“, – sako prof. dr. I. A. Bumblytė.

Anot prof. dr. I. A. Bumblytės, inkstų ligas galima nustatyti kraujo, šlapimo tyrimais bei inkstų ultragarsu. Tyrimai gali parodyti ne tik inkstų, bet ir kitų organizmo sistemų sutrikimus, todėl labai svarbu, kad šie tyrimai būtų atliekami reguliariai.

Didžiausia rizika – sergantiems lėtinėmis ligomis

Prof. dr. I. A. Bumblytė pabrėžia, kad inkstų funkciją ypač svarbu tikrinti žmonėms, kurie turi didesnę riziką susirgti lėtine inkstų liga. Tai pacientai, sergantys cukriniu diabetu, padidėjusiu kraujospūdžiu ar širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat žmonės, turintys antsvorio ar nutukimą, bei tie, kurių šeimoje yra sirgusių inkstų ligomis.

Šioms pacientų grupėms rekomenduojama bent kartą į metus atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus bei konsultuotis su šeimos gydytoju. Ankstyvas ligos nustatymas leidžia laiku pradėti gydymą ir taikyti inkstus saugančias priemones, kurios gali sulėtinti ligos progresavimą.

„Anksti nustatyta lėtinė inkstų liga dažnai gali būti sėkmingai kontroliuojama ir tokiu būdu užkertamas kelias inkstų nepakankamumui. Todėl svarbiausia žinutė pacientams – žinoti savo rizikos veiksnius ir nedelsti pasitikrinti. Norint pasitikrinti inkstų funkciją, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris gali paskirti pagrindinius kraujo ir šlapimo tyrimus, o prireikus nukreipti pas gydytoją nefrologą“, – teigia prof. I. A. Bumblytė.

Inkstų ligų gydymas Lietuvoje atitinka Europos standartus

Lietuvoje inkstų ligomis sergantiems pacientams užtikrinamas modernus gydymas – veikia dializės ir inkstų transplantacijos sistema, plečiama retų inkstų ligų diagnostika ir gydymas. Šalies nefrologai taip pat aktyviai bendradarbiauja su Europos specialistais ir dalyvauja tarptautinėse profesinėse organizacijose bei moksliniuose tyrimuose.

Vis dėlto kiek žmonių Lietuvoje serga ankstyvomis lėtinės inkstų ligos stadijomis, tiksliai nežinoma, nes šalyje kol kas nėra nacionalinio šios ligos registro. Būtent todėl specialistė dar labiau pabrėžia ankstyvos diagnostikos ir profilaktinių tyrimų svarbą.