Nutukimu sergančių vaikų hipertenzijos banga: apie tai kalbama per mažai

Daugėja vaikų, susiduriančių su sveikatos iššūkiais, kurie anksčiau buvo būdingi tik suaugusiesiems. Nutukimas sparčiai tampa pasauline sveikatos problema, neaplenkiančia ir vaikų. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2022 metais nutukimu sirgo net 37 milijonai vaikų iki penkerių metų ir apie 160 milijonų vyresnių vaikų. Prognozės liūdnos – jei nieko nekeisime, iki 2030-ųjų šie skaičiai gali padvigubėti.

Reklama

Lietuvoje situacija kol kas švelnesnė, bet nerimą kelianti: pagal 2023 metų Higienos instituto duomenis, 7,1 proc. vaikų nuo 7 iki 17 metų turi antsvorio arba serga nutukimu. Anksčiau klasėje vos vienas vaikas turėdavo antsvorio, o šiandien jų yra gerokai daugiau. Tai pavojingas signalas, kurio negalime ignoruoti, nes jis kelia realią grėsmę vaikų sveikatai, tarp jų – didina arterinės hipertenzijos, ligos, susijusios su didesniu kardiovaskulinio sergamumo pavojumi suaugus, riziką. Apie šias problemas, jų priežastis ir ką galime daryti, kalbamės su Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Pediatrijos centro vadove, gydytoja vaikų nefrologe prof. Augustina Jankauskiene.

Kaip vaikų nutukimas susijęs su arterine hipertenzija?

Nutukimas ir arterinė hipertenzija vaikystėje yra labai glaudžiai susiję, ir tai vyksta per kelis fiziologinius mechanizmus. Nutukimu segantys vaikai turi didesnę riziką susirgti arterine hipertenzija – pavyzdžiui, jeigu vaikas turi antsvorio, tai rizika padidėja du kartus, jeigu serga nutukimu – jau tris kartus, o jei kūno masės indeksas viršija 40, tai yra itin ryškus nutukimas – rizika išauga net penkis kartus. Kodėl taip atsitinka? Nutukimu sergančio vaiko organizme padidėja pilvinio riebalinio audinio kiekis, riebalai kaupiasi ir aplink vidaus organus, ypač aplink inkstus. Ir kai inkstai yra mechaniškai spaudžiami, padidėja spaudimas juose, lėtėja kraujo tėkmė, aktyvuojama simpatinė nervų sistema, kuri didina kraujospūdį. Suaktyvėjusi simpatinė nervų sistema sukelia kraujagyslių spazmus ir dar labiau didina spaudimą. Nutukimas keičia visą medžiagų apykaitą: didėja atsparumas insulinui, organizme prasideda uždegiminiai procesai, kurie irgi prisideda prie kraujospūdžio kilimo. Tad viskas susiję – tiek hormoniniai, tiek mechaniniai, tiek metaboliniai pokyčiai vaikų organizme dėl nutukimo labai aiškiai didina arterinės hipertenzijos riziką.

Kodėl tai kelia ypatingą nerimą vaikystėje?

Nors vaikams kol kas retos tokios „suaugusiųjų ligos“ kaip infarktas ar insultas, tačiau padidėjęs kraujospūdis vaikystėje yra tarsi pamatas visam likusiam gyvenimui: jeigu vaikystėje nustatomas aukštas kraujospūdis, dažniausiai jis išlieka ir suaugus. O kartu su nutukimu jis ypač didina kardiovaskulinių ligų riziką ateityje. Lietuvoje širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pagrindinė mirštamumo priežastis, tad vaikų kraujospūdžio kontrolė tampa itin svarbi. Pastebima tendencija, kad pirminės arterinės hipertenzijos atvejų tarp vaikų vis daugėja, ypač dėl nutukimo. Anksčiau dažniausiai buvo diagnozuojama antrinė hipertenzija, kurią sukeldavo inkstų ar endokrininės ligos, o dabar vis dažniau nustatome pirminę hipertenziją, ir neretai – net dešimtmečiams ar dar jaunesniems vaikams.

Sergantis vaikas, kuris turi aukštą kraujospūdį, dažnai susiduria ne tik su fizinėmis, bet ir emocinėmis problemomis: vaikas jaučiasi kitaip nei bendraamžiai, kartais gali pradėti save laikyti ligoniu. O kai žmogus įsikalba, kad jis ligonis, tuomet savijauta dar labiau pablogėja. Todėl labai svarbu, kad vaikas nesijaustų ligoniu, o suvoktų, jog tai yra būklė, kurią galima keisti, valdyti, ir kad jis pats gali prisidėti prie savo geresnės sveikatos. Be to, mes dar mažai kalbėjome apie tą psichologinį foną – juk visais gyvenimo etapais yra savų įtampų, savų stresų. Toks jau tas gyvenimas, jis niekada nebus vien tik ramus, nuolatinis vaikščiojimas žydinčia pieva, neskubant ir nesusiduriant su rūpesčiais. Todėl svarbu mokyti vaikus atpažinti stresą, tvarkytis su juo, ieškoti būdų atsipalaiduoti ir nepamiršti, kad net ir turint tam tikrų sveikatos iššūkių, galima gyventi visavertį gyvenimą.

Kaip tėvai gali pastebėti ir įtarti, kad vaikui kyla kraujospūdis?

Vaikų kraujospūdžio padidėjimą pastebėti nėra taip paprasta, nes dažnai jis neturi jokių specifinių simptomų, kaip būna suaugusiesiems. Svarbiausia, jog būtų vaikams matuojamas kraujospūdis. Bet yra tam tikrų požymių, kuriuos tėvai gali pastebėti ir kurie gali kelti įtarimą: kraujavimas iš nosies, galvos skausmas. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu vaikas tampa vangus, greitai pavargsta, sako, kad jam sunku sportuoti ar bėgioti su bendraamžiais. Kartais pasitaiko ir regos sutrikimų, svaigimo, net pykinimo epizodų. Žinoma, šie požymiai nėra labai specifiniai, todėl svarbiausias dalykas – kraujospūdį reikia matuoti profilaktiškai, nes vien pagal pojūčius dažnai nieko nepavyksta nustatyti. Tėvai kartais galvoja, kad tai vaikų pervargimas dėl mokyklos, bet gali būti, kad priežastis – jau padidėjęs spaudimas. Todėl labai svarbu, kad šeimos ar vaikų ligų gydytojai matuotų vaikams kraujospūdį bent kartą per metus profilaktiškai ir tai būtina daryti reguliariai nuo 3 metų amžiaus. Ar taip daroma? Taip pat svarbu, jog tai būtų atliekama teisingai, o kraujospūdžio rodmenys būtų vertinami kitaip nei suaugusiems.

Kaip galima valdyti vaikų hipertenziją, susijusią su nutukimu?

Pirmiausia svarbiausia – nemedikamentinės priemonės: keisti mitybą, mažinti druskos kiekį maiste, vengti perdirbtų, konservuotų produktų. Antras labai svarbus žingsnis – didinti fizinį aktyvumą, kad krūvis būtų tinkamas pagal vaiko galimybes, individualizuotas, o ne standartinis visiems. Reikia nuosekliai siekti mažinti svorį, bet svarbiausia – keisti visos šeimos įpročius, nes vaikas vienas nieko nepakeis. Tokios priemonės gali būti taikomos iki 6 mėn. O jeigu kraujospūdis labai aukštas, arba jei nemedikamentinės priemonės neveiksmingos, arba yra gretutinių ligų ar hipertenzinės krizės grėsmė, tuomet iš karto skiriami vaistai. Dažniausiai vartojami hipertenzijai gydyti yra angiotenzino receptorių blokatoriai.

Ką reikėtų daryti Lietuvoje?

Šiuo metu mūsų šalies vaikų kraujospūdis matuojamas nepakankamai, ypač mažesniems. Tai, deja, įrodė mūsų atlikti tyrimai. Trūksta edukacijos apie rizikas ir ilgalaikes pasekmes, kurias sukelia nutukimas ir padidėjęs kraujospūdis. Labai svarbu laikytis tarptautinių rekomendacijų ir vaikams reguliariai matuoti kraujospūdį su jam tinkamo dydžio manžete, pailsėjusiam, patikrintais kraujospūdžio matavimo aparatais matuoti kelis kartus. Taip pat reikėtų didinti visuomenės, tėvų ir specialistų sąmoningumą apie nutukimu sergančių vaikų ir hipertenzijos ryšį. Tik taip galime laiku atpažinti problemą ir būti pasirengę užauginti sveikesnius vaikus ir suaugusius.

Paciento istorija: naktimis bėgantis kraujas iš nosies pranešė apie rimtą ligą

„Sūnui buvo septyneri, kai pirmą kartą pastebėjome, kad kažkas negerai – naktimis, be aiškios priežasties, pradėjo bėgti kraujas iš nosies. Kraujavimai vis stiprėjo, pradėjome ieškoti pagalbos: gydytoja pamatuodama kraujo spaudimą nustatė, kad jis mažam vaikui gerokai per aukštas“, – apie sūnaus ligos pirmuosius požymius pasakoja berniuko mama.

Ji neslepia, kad kraujas visuomet gąsdina, tačiau kitų ryškių simptomų nebuvo. Vaikas buvo judrus, o dėl retų galvos skausmų ar užmigimo pietų miego niekas per daug nesusimąstė. „Kai gydytoja, į kurią kreipėmės pagal gyvenamąją vietą, išmatavo aukštą kraujospūdį, labai greitai sureagavo – sūnui visai parai uždėjo spaudimo matavimo aparatą, kad tiksliai įvertintų būklę ir išrašė siuntimą į Santaros klinikas. Po savaitės jau buvome ligoninėje, atliko nuodugnius tyrimus ir paskyrė gydymą. Viskas vyko labai greitai, atsakingai ir rūpestingai. Vos pradėjus gydymą, kraujavimas iš nosies liovėsi, o sūnaus savijauta pastebimai pagerėjo“, – džiaugiasi mama.

Dabar berniukas kasdien vartoja vaistus, o šeimai tenka rūpintis mityba ir fiziniu aktyvumu. „Vaistus vartoti jam sekasi puikiai – jis pats žino, kada reikia juos išgerti. Tačiau keisti mitybos įpročius ar skatinti daugiau judėti – daug sunkiau. Šiuolaikinei ekranų visuomenei tai tampa nemenku iššūkiu. Bet svarbiausia – daug kalbėtis, būti kartu ir nei vienai šeimai nenuleisti rankų. Reikės visiems kantrybės, nusiteikti, kad nebus lengva, tačiau kito kelio nėra“, – atvirai patirtimi dalijasi moteris.