Radiojodo terapija specializuotame skyriuje: skydliaukės vėžys gydomas tyliai ir tiksliai

Radioaktyvaus jodo terapijai pasirinkęs Nacionalinį vėžio centrą Augustas nepasigailėjo: gydymo prieinamumas ir paslaugų kokybė viršijo visus lūkesčius. Jo, medicinos studento, skydliaukėje bendrakursiai per praktinį mokymąsi dirbti echoskopu pamatė nerimą keliančius pakitimus. Netrukus buvo patvirtinta diagnozė – skydliaukės vėžys, kurį išoperavus gydymas tęsiamas toliau.

Augustas Jankauskas (23 m.) sako, jog iš tiesų sunku pasakyti, kada prasidėjo liga. Sprendžiant pagal išplitimą, daug laiko praėję nuo pradžios, juolab kad skydliaukės vėžys yra lėtai besivystanti liga. „Man ši liga diagnozuota 2024 metų rudenį. Mes, medicinos studentai, mokėmės dirbti echoskopu, kai kolegos kartu su dėstytoja pastebėjo nerimą keliančius požymius mano skydliaukėje – buvo matomi mazgai, vaskuliarizacija ir mikrokalcinatai. Po atliktos punkcijos iš mazgų paaiškėjo diagnozė – skydliaukės karcinoma (piktybinis skydliaukės navikas). Neilgai trukus jau gulėjau ant operacinio stalo Kauno klinikose“, – sako Augustas.

Sklandus paciento kelias pasirinktoje gydymo įstaigoje

Kai kovo mėnesį Augustui atėjo laikas pradėti radioaktyvaus jodo terapiją, jis rinkosi gydymosi vietą – Ryga ar Vilnius? „Dėl komunikacijos stokos su kaimynais latviais, pasirinkau Vilnių, Nacionalinį vėžio centrą ir netrukus patekau pas gydytoją Astą Vidrinskaitę. Nudžiugino žinia, jog radioaktyvaus jodo terapiją galiu pradėti jau po 3 savaičių. Labai nustebino sklandus paciento kelias – gydymo prieinamumas ir paslaugų kokybė viršijo visus lūkesčius. Net gailėjausi sugaišto laiko komunikuojant su Ryga.

Gydymui 3 dienoms izoliavausi Nacionalinio vėžio centro Branduolinės medicinos skyriaus terapijos poskyryje. Gėriau radioaktyvaus jodo kapsules – ši preparato forma patogi bei saugi pacientui, taip pat – personalui, palyginti su geriamu skystu radioaktyviuoju jodu. Į ligoninę atsiguliau penktadienį, tačiau pirmadienį manęs neišleido – nors tikėtasi, kad trijų dienų pakaks, medicinos fizikas nustatė, kad radioaktyvumo lygis dar per didelis. Dėl to dar vieną dieną praleidau skyriuje. Po 2 dienų vėl atvykau į Nacionalinį vėžio centrą atlikti scintigrafijos, kurios tikslas nustatyti, kur dar esama radioaktyvaus junginio sankaupų. Gydymas dar nesibaigė – laukia dar vienas gydymo radioaktyviuoju jodu kursas“, – pasakoja Augustas.

Pasiruošimas gydymui radioaktyviuoju jodu

Augusto situaciją pasiruošiant gydymui lengvino tai, kad jis žinojo, ko tikėtis, kaip pasiruošti gydymui radioaktyviuoju jodu. „Trys savaitės prieš gydymą reikia nutraukti tiroksino vartojimą – kad padidėtų TSH kiekis (sukeliama hipotirozės būsena). Tai leidžia būsimo gydymo metu vėžinėms skydliaukės ląstelėms maksimaliai įsisavinti radioaktyvųjį jodą. Tuo metu buvo prastoka savijauta, bet nusprendžiau jokių papildomų preparatų nevartoti, nors žinojau, kad šiai būsenai koreguoti vartojamą preparatą jau galima įsigyti ir Lietuvoje. Pasinaudojau kitomis konservatyviomis priemonėmis, tokiomis, kaip dieta, ir sulaukiau jodo terapijos pradžios. Organizmas turi būti paruoštas terapijai tarsi "išalkęs" jodo: jodo terapijos metu, skydliaukės vėžinės ląstelės sukaupia radioaktyvųjį jodą ir taip vėžio židiniai yra sunaikinami“, – sako Augustas.

Su Nacionalinio vėžio centro Branduolinės medicinos skyriaus vedėja prof. Ilona Kulakiene kalbamės apie skydliaukės vėžio gydymą radiojodu.

Tai vis dar paslaptinga onkologijos kertelė, nors kita vertus, viena iš sėkmingiausių onkologijos sričių. Kas per liga skydliaukės vėžys ir kaip ji gydoma?

Skydliaukės vėžys – viena iš dažniausiai pasitaikančių endokrininių onkologinių ligų, kuri gydoma dažniausiai taikant chirurgiją bei gydymą radioaktyviuoju jodu. Pastaroji – radiojodo (RAI) terapija – išsiskiria savo unikalumu, tikslumu ir, tuo pačiu, paslaptingumu. Nors tai jau daugiau nei 80 metų taikomas metodas, daugeliui pacientų ir net daliai medikų jis vis dar kelia klausimų.

Istorija prasidėjo nuo Henri Becquerelio, kuris 1896 m.atrado radioaktyvumą. Marie Skłodowska-Curie įrodė, kad tam tikri elementai savaime skleidžia energiją – spinduliuotę, kuri gali paveikti gyvus audinius. Marie Curie aktyviai skatino radioaktyvių medžiagų taikymą medicinoje, įkūrė Radžio institutą Varšuvoje, kuris tapo vienu pirmųjų centrų, kur buvo tiriamas radioaktyvumo poveikis vėžiui, padėti pagrindai terapiniam radioaktyviųjų izotopų naudojimui. Gydymas radioaktyviuoju jodu pradėtas taikyti 1941 m. kovą, kai endokrinologas Saul Hertz ir fizikas Arthur Roberts paskyrė kelias radioaktyvaus jodo dozes pacientams, sergantiems tirotoksikoze. Sam Seidlin 1943 m. radiojodu pradėjo gydyti metastazavusiu skydliaukės vėžiu sergančius pacientus. Paskelbti gydymo rezultatai buvo pavadinti „magija“. Tas paslaptingumo šydas vis dar gaubia gydymą radioizotopais, tam pasitarnauja keli faktoriai.

Skirtingai nei chirurgija ar chemoterapija, RAI terapija neturi tiesioginio fizinio poveikio, kurį pacientas galėtų jausti iš karto. Spinduliuotė veikia lėtai, o rezultatai dažnai vertinami tik po kelių mėnesių. Taigi tai – nematoma ir tyliai veikianti terapija.

Antra svarbi ypatybė, jog radiojodo terapijos metu pacientui privaloma izoliacija ir ypatingi saugumo protokolai. Pacientams gydymas taikomas specialiai įrengtose patalpose ir jie 3–5 dienas būna izoliuoti nuo kitų žmonių, kadangi jų kūnas laikinai tampa radioaktyvus, t.y. – spinduliuotės šaltiniu. Ši būtinybė sukuria mistikos aurą aplink procedūrą.

Nacionalinis vėžio centras šiuo metu yra vienintelė gydymo įstaiga Lietuvoje, kurioje taikoma radiojodo terapija. Kokią patirtį esate sukaupę taikydami radiojodo terapiją?

Nacionaliniame vėžio centre (buvusiame – Nacionaliniame vėžio institute) radiojodo terapija skydliaukės vėžiu sergantiems pacientams taikoma jau apie 50 metų. Savaime suprantama, jog sukaupta nemaža patirtis taikant šį gydymą, suburta patyrusių profesionalių medikų komanda. Vieninteliai Lietuvoje turime specialiai įrengtą poskyrį su ypatingą saugumą pacientui ir personalui užtikrinančiomis izoliuotomis, su individualiais sanitariniais mazgais palatomis. Taip pat veikia specialiai įrengta nuotekų sistema, į kurią surenkamos radioaktyvios nuotekos, taip užtikrinant apsaugą visuomenei ir aplinkai.

Šios technologinės infrastruktūros pagrindu galime taikyti ne tik gydymą radiojodu, bet ir radžio-223 dichloridu (metastazėms kauluose gydyti) bei lutecio-177 PSMA (išplitusio prostatos vėžio metastazėms gydyti). Pastarąją terapiją planuojame pradėti taikyti šį rudenį.

Skyriuje dirba didelė specifiniam darbui su radionuklidais paruošta specialistų komanda: patyrę gydytojai onkologai radioterapeutai, gydytojai radiologai, radiologijos technologai, bendrosios praktikos slaugytojos, pagalbinis personalas, taip pat talkina medicinos fizikai, o radiacinę saugą užtikrina radiacinės saugos specialistai.

Ką pacientas turi žinoti prieš pradedant gydymą ir kaip jam pasiruošti?

Diferencijuotu skydliaukės vėžiu sergantiems pacientams po operacijos reguliariai atliekamas tiroglobulino (Tg) tyrimas bei pagal indikacijas taikoma radiojodo terapija, siekiant sunaikinti skydliaukės audinio likučius ar galimas metastazes. Pacientams, pašalinus skydliaukę ir nesant endogeninės hormonų gamybos, skiriamas gydymas Levotiroksinu siekiant kompensuoti hipotirozės klinikinius simptomus ir/ar supresinės terapijos tikslu. Tačiau prieš kiekvieną Tg tyrimą, diagnostinį skenavimą su radioaktyviu jodu ar radiojodo terapijos kursą, būtina nutraukti gydymą Levotiroksinu ne mažiau kaip 3 savaitėms. Dėl šios priežasties pacientams neišvengiamai pasireiškia hipotirozės simptomai: bendras silpnumas ir nuovargis, vangumas, šalčio netoleravimas, odos išsausėjimas, vidurių užkietėjimas, nuotaikų kaita, retas pulsas, žemas arterinis kraujo spaudimas ir kt. Pavojingiausi simptomai yra reakcijos sulėtėjimas, dėmesio ir koncentracijos sumažėjimas, dėl ko pacientai daro klaidas, pasitaiko ir nelaimingų atsitikimų. Diferencijuotu skydliaukės vėžiu dažniausiai serga jauni, darbingo amžiaus žmonės, kurie hipotirozės būklėje negali tinkamai atlikti savo darbo bei tinkamai pasirūpinti mažamečiais vaikais.

Siekiant tinkamai paruošti pacientą tyrimams ar gydymui radiojodu bei išvengti hipotirozės simptomų, jau apie du dešimtmečius klinikinėje praktikoje nutraukus Levotiroksiną mažiausiai 3 savaitėms taikomas alternatyvus metodas – rekombinantinio žmogaus skydliaukę stimuliuojančio hormono skyrimas. Gydymas šiuo hormonu padeda išvengti žymios dalies aukščiau minėtų hipotirozės požymių bei ženkliai pagerina pacientų būklę kai nutraukiamas Levotiroksino vartojimas. Iki šiol skydliaukę stimuliuojantį hormoną pacientai pirkdavo užsienyje. Džiugi naujiena, jog šį preparatą – rekombinantinį žmogaus skydliaukę stimuliuojantį hormoną jau galima įsigyti Lietuvoje.

Kokia skydliaukės vėžio rizika? Kokie išorės faktoriai gali sukelti skydliaukės vėžį? Ar liga paveldima?

Skydliaukės vėžio rizikos veiksniai yra įvairūs ir gali būti tiek genetiniai, tiek aplinkos ar gyvenimo būdo nulemti. Pagrindiniai biologiniai ir genetiniai veiksniai: amžius (30–60 m.), moteriška lytis (moterys serga 3 kartus dažniau), paveldimumas svarbus medulinio vėžio vystymuisi (MEN 1 ir MEN 2 sindromai), skydliaukės ligos (pvz.: mazginė struma ar Hashimoto tiroiditas). Pagrindiniai aplinkos veiksniai: radiacijos poveikis, ypač vaikystėje, ar dėl medicininių procedūrų (pvz., spindulinė terapija), jodo trūkumas arba perteklius (ypač svarbu folikuliniam vėžiui), sąveika su tam tikromis cheminėmis medžiagomis (pesticidais ar pramoniniais teršalais).

Skydliaukės vėžys būna keturių tipų. Skirtingiems skydliaukės vėžio tipams taikomas skirtingas gydymas.

Papilinis vėžys (gerai diferencijuotas) – dažniausia skydliaukės vėžio forma (apie 60–80 proc.), dažniausiai pasitaikanti moterims ir jaunesniems žmonėms. Auga lėtai, bet gali plisti į limfmazgius. Papilinis skydliaukės vėžys operuojamas ir gydomas radiojodu.

Folikulinis vėžys (gerai diferencijuotas) – retesnis (apie 15–20 proc.), dažniau nustatomas vyresniems žmonėms. Gali plisti į plaučius ar kaulus. Taip pat operuojamas ir gydomas radioaktyviuoju jodu, tačiau išgyvenamumo prognozė kiek blogesnė nei papilinio vėžio.

Medulinis vėžys – priklauso neuroendokrininės kilmės navikams, retas (apie 2-4 proc.), gali būti paveldimas. Ši skydliaukės vėžio tipas radiojodo nekaupia, tačiau gali kaupti somatostatino analogus. Gydymas pradedamas nuo operacijos.

Anaplastinis vėžys (nediferencijuotas) – labai retas (apie 1-2 proc.), bet agresyvus ir greitai plintantis. Jo gydymui skiriama išorinis spindulinis gydymas, vėliau gali būti atliekama operacija. Šio tipo vėžiu sergančiųjų išgyvenamumo prognozė bloga.

Į klausimą, kas gali padėti kiekvienam žmogui išlikti kuo ilgiau sveikam, prof. Ilona Kulakienė atsakė išvardydama paprastas tiesas. „Sveikas gyvenimo būdas, fizinis aktyvumas, vėžio rizikos faktorių vengimas bei žalingų įpročių atsisakymas tikrai padės išvengti rimtų ligų. Taip pat rekomenduoju pasidomėti, kuo sirgo artimiausi giminės. Tada ir profilaktiniai sveikatos patikrinimai galės būti tikslingesni. Na, žinoma, būtina palaikyti gerą nuotaiką, vengti nereikalingų stresų. O jeigu pasijuntate neįprastai blogai, jaučiate konkrečius požymius, nesitarkite su kaimynais ar „Google“ – nedelsdami kreipkitės į specialistus“, – sako prof. I. Kulakienė.