Sveikatos mokslai vis dažniau pabrėžia, kad miegas žmogui ne mažiau svarbus nei mityba ar fizinis aktyvumas, tačiau daugelis jo kokybei skiriame nepakankamai dėmesio. Nors dauguma žinome, kad miegui turi įtakos stresas, dienos ritmas ar kofeino kiekis organizme, gydytojai siūlo atkreipti dėmesį ir į fiziologinius veiksnius – žandikaulio padėtį, sąkandį, raumenų tonusą ar kvėpavimo takų formą.
Kas reguliuoja miego kokybę?
Miego kokybę lemia du pagrindiniai galvos smegenyse vykstantys procesai – homeostatinis ir cirkadinis.
Gydytoja neurologė, miego specialistė Evelina Pajėdienė paaiškina, kad homeostatinis procesas reiškia miego poreikio didėjimą dienos eigoje – kuo ilgiau esame pabudę, tuo labiau organizme kaupiasi miegą skatinančios medžiagos, tokios kaip adenozinas. Šių medžiagų kiekis vakare pasiekia aukščiausią lygį ir sukelia natūralų poreikį miegoti. Tuo tarpu cirkadinis ritmas – tai vidinis biologinis laikrodis, reguliuojantis, kada jaučiamės mieguisti, o kada – žvalūs.
Tačiau net ir tinkamai veikiant miegą reguliuojantiems smegenų mechanizmams, miegas gali būti nekokybiškas. Pasak neurologės E. Pajėdienės, miego sutrikimus dažnai lemia fiziologiniai pakitimai, kurių žmogus gali nė neįtarti – tai kvėpavimo takų susiaurėjimas, netaisyklinga žandikaulio padėtis ar raumenų įtampa.
„Jei žmogus knarkia, dažnai prabunda naktį, o dieną jaučiasi pavargęs ar apsnūdęs – tai gali būti ne vien streso ar įtampos, bet ir fiziologinių kliūčių pasekmė. Tokie veiksniai kaip liežuvio užkritimas ar siauri kvėpavimo takai gali reikšmingai trikdyti deguonies patekimą į organizmą miego metu. Dėl to miegas tampa paviršinis ir fragmentiškas, smegenys negauna pakankamai deguonies, o žmogus gali dažnai prabusti, knarkti, jaustis nepailsėjęs net ir po ilgo miego. Ilgainiui tai gali lemti rimtesnius sveikatos sutrikimus, pavyzdžiui, širdies ar galvos smegenų kraujotakos sutrikimus“, – pabrėžia gydytoja.
Sąkandžio įtaka miegui: kas slypi giliau?
Netaisyklingas sąkandis – problema, su kuria susiduria ir vaikai, ir suaugusieji. Tačiau retai susimąstoma, kad viena dažniausių jo priežasčių – netinkama liežuvio padėtis burnoje ramybės būsenoje. Pasak gydytojų, ši padėtis dažnai neįmanoma dėl per trumpo ar įtempto liežuvio pasaitėlio – vadinamojo „liežuvio pririšimo“.
„Jei plačiai atvėrus burną liežuvio galiukas nepasiekia gomurio, jis negali atlikti savo funkcijos – skatinti žandikaulių augimą. Dėl to žandikauliai vystosi netaisyklingai, siaurėja kvėpavimo takai, dantys ima grūstis“, – aiškina neuroraumeninės odontologijos specialistas dr. Raj Rav, kuris plačiau apie tai kalbės Vilniuje vyksiančioje Baltijos sporto odontologijos ir medicinos asociacijos renginyje „BaSOMA“.
Tokie pokyčiai gali turėti daugiau nepageidaujamų pasekmių nei tik kvėpavimo netolygumas – negydomas netaisyklingas sąkandis gali sukelti nosies užgulimą, alergijas, lemti adenoidų padidėjimą, tonzilių uždegimus ar net kalbos sutrikimus, tokius kaip šveplavimas. Liežuvis – didžiausias galvos raumuo, tiesiogiai susijęs su apatiniu žandikauliu ir kaklo raumenimis, todėl įtemptas pasaitėlis dažnai siejamas ir su lėtiniais kaklo skausmais, kurių nei kineziterapija, nei masažai ilgainiui nebepašalina.
Dantų kapos – ne tik apsaugai
Naktį, kai raumenys atsipalaiduoja, netinkama žandikaulio ir liežuvio padėtis gali visiškai užblokuoti kvėpavimo takus. Organizmas reaguoja – pasąmoningai stumia žandikaulį ir liežuvį į priekį, siekdamas atlaisvinti kvėpavimo takus. Tai sukelia dantų griežimą, sąnarių įtampą ir galvos skausmus rytais. Nors tai – natūrali gynybinė reakcija, ji ilgainiui pakenkia dantims, žandikaulio sąnariui ir miego kokybei.
Svarbu suprasti, kad įprasti naktiniai įtvarai tik saugo dantis, bet nepašalina priežasties. Tokiais atvejais reikalingos specialios neuroraumeninės miego kapos, kurios palaiko žandikaulį ir liežuvį tinkamoje padėtyje, užtikrindamos laisvą kvėpavimą viso miego metu. Kapos padėtis turi būti tiksliai sureguliuota konkrečiam žmogui – nepritaikytos naudojimas gali sukelti veido ar žandikaulio sąnarių skausmus.
Gydymas dažnai prasideda nuo raumenų balansavimo įtvaro (neuromuskulinės kapos), kuris nešiojamas 2–3 mėnesius, kad būtų subalansuotos abiejų žandikaulių pusių raumenys.
Gydytojas R. Rav pabrėžia, kad tokius parametrus kaip raumenų aktyvumas, individuali žandikaulio padėtis ir sąnario judėjimo trajektorija ne tik galima, bet ir privaloma išmatuoti. Ir tik preciziškai išanalizavus surinktus duomenis dera imtis gaminti burnos ertmei skirtus prietaisus.
Ar svarbi ir miegojimo poza?
Pasak gydytojų, miegojimo poza taip pat turi didelę reikšmę kvėpavimo kokybei. Miegant ant nugaros, liežuvis natūraliai linkęs atsipalaiduoti ir paslinkti atgal, taip dar labiau užblokuodamas kvėpavimo takus – ypač tiems, kurių kvėpavimo takai jau susiaurėję dėl sąkandžio ar žandikaulio problemų.
„Miego laboratorijose stebime, kad miegant ant nugaros dažniau pasitaiko kvėpavimo pauzės. Esant refliuksui ar kvėpavimo sutrikimams, gali būti rekomenduojama miegoti su pakeltu galvūgaliu arba ant šono“, – komentuoja neurologė E. Pajėdienė.
Dr. R. Rav priduria, kad žmonėms, turintiems didesnį kūno masės indeksą, situaciją dar labiau apsunkina kaklo srityje susikaupę riebalai, kurie mechaniškai siaurina kvėpavimo takus. Kol gydymas nepradėtas, jis rekomenduoja miegoti ant šono ar naudoti kelias pagalves, kad galva būtų pakelta ir kvėpavimas lengvesnis. Tačiau ilgainiui tai gali sukelti nugaros ar kojų skausmus, todėl ilgalaikis sprendimas – tik medicininis.
Tinkamiausia miego padėtis kiekvienam žmogui gali būti skirtinga, priklausomai nuo individualios sveikatos būklės, kvėpavimo takų struktūros ar kitų sutrikimų. Dėl to svarbu įvertinti miego kokybę specialistų pagalba ir pritaikyti sprendimus individualiai.
Plačiau šios temos bus aptariamos birželio 6–7 dienomis Vilniuje vyksiančiame Baltijos sporto odontologijos ir medicinos asociacijos renginyje „BaSOMA“, kuris pirmą kartą suburs gydytojus odontologus, kineziterapeutus, sporto medikus bei atletus į bendrą renginį. Sporto odontologijai skirtoje konferencijoje ekspertai diskutuos apie burnos sveikatos ir sąkandžio svarbą optimizuojant sportininkų rezultatus, mažinant traumų riziką bei užtikrinant ilgalaikę sveikatą.