Kova su širšėmis prasideda

Ankstyvas gana šiltas pavasaris paskatino širšių ir vapsvų aktyvumą. Pasak kenkėjų kontrolės ekspertų, per pastarąsias savaites gauta per 10 iškvietimų dėl šių dūzgiančių vabzdžių. Biologas Liutauras Grigaliūnas perspėja, kad tai tik širšių sezono pradžia.

„Šiuo metu vapsvų ir širšių peržiemojusios motinėlės ieško vietų įsirengti naujus lizdus. Vasarą jau ten būriuosis tūkstančiai geliančių vabzdžių“, – apie prognozes kalba biologas.

Geliantys vabzdžiai mėgsta palangių, stogų, sienų plyšius

Kenkėjų kontrolės ekspertas, paklaustas, kokios širšių mėgstamiausios vietos, pastebi, kad dažnai širšės lizdus kuria sienų, palangių, stogų plyšiuose, palėpėse, pastogėse.

„Viena kaunietė skundėsi girdinti dūzgimą namo antrame aukšte ir vis kovojanti su į kambarį įskrendančiomis širšėmis. Moteris labiausiai nerimavo dėl namiškių ir augintinių, bijojo, kad jų nesugeltų. Kai atvykome, radome širšes, lindinčias giliai po namo stogu“, – pasakoja L. Grigaliūnas.

Pašnekovas pasakoja, kad lizduose, kuriuos vapsvos sulipdo iš sukramtytos medienos, medžių žievės ir seilių, gyvena motinėlė, darbininkės ir lervos. Pradžioje motinėlė deda kiaušinius ir viena maitina lervas sugautais ir susmulkintais vabzdžiais. Iš lervų išsivysčiusios širšės, nevaisingos darbininkės, toliau rūpinasi lizdo statyba ir lervų priežiūra.

Gyventojai patys bando naikinti lizdus

UAB „Dezinfa“ vadovė Margarita Kutkaitė pastebi, kad vis dar egzistuoja problema, jog gyventojai patys imasi iniciatyvos ir širšes naikina patys. Tokia iniciatyva neretai baigiasi labai skausmingai.

„Gyventojams trūksta žinių, kaip reikėtų elgtis su šiais neretai žmogaus gyvybei pavojingais vabzdžiais. Jokiu būdu negalima judinti jų lizdo, kol širšės yra aktyvios, t. y. dienos metu. Nerekomenduotina ant jų purkšti įvairias priemones, įsigytas parduotuvėse, nes jų poveikis yra trumpalaikis ir dažnai tik suerzina vabzdžius, taip pat baidyti ar kitaip bandyti jas vyti iš teritorijos. Širšės tik labiau įsiutinamos“, – perspėja M. Kutkaitė.

Vadovė nerekomenduoja užsandarinti lizdo angos, kadangi juose būna tik nedidelė dalis širšių ar vapsvų – sugrįžę vabzdžiai, neradę, kur įskristi, bus įsiutę ir veršis į kitas patalpas. Be to, lizde likusios širšės greičiausiai vis tiek prasigrauš kitą angą. Ekspertė atkreipia dėmesį, kad žmonės, bandantys patys nukabinti lizdus, privalo dėvėti specialią aprangą.

Vapsvų ir širšių įgėlimai labai skausmingi ir itin pavojingi alergiškiems žmonėms. Geluonimi vapsva gali įgelti ne kartą. Įgėlus rekomenduojama stebėti organizmo reakciją – pradėjus jausti svaigulį patariama tučtuojau kreiptis į gydytoją. Nė vienas žmogus neišvengia sukelto skausmo, niežėjimo, patinimo.

Giedrė Krupavičiūtė