Šeštadienis, 2024.07.27
Reklama

Keliautojų košmaras – patalinės blakės

Pranešimas spaudai | Šaltinis: vlmedicina | 2017-07-31 09:54:54

Dar prieš kelis dešimtmečius patalinės blakės išsivysčiusiose šalyse buvo retas atvejis, tačiau kiekvienais metais ši problema auga – viešbučiuose blakių invazija.

Patalinės blakės. „Dezinfa“ nuotr.

„Blakėmis dažniausiai užsikrečiama atostogaujant kitose šalyse, nakvojant jau užkrėstuose viešbučiuose, poilsiavietėse – šie kenkėjai saugiai įsitaiso lagaminuose, tarp drabužių ir atkeliauja į gyventojo namus. Blakės gali tūnoti ir senuose balduose, dovanojamuose drabužiuose, čiužiniuose, patalynėje“, – pasakoja kenkėjų kontrolės „Dezinfa“ ekspertas, biologas Liutauras Grigaliūnas.

Per pastaruosius 8 mėnesius Jungtinėje Karalystėje buvo užfiksuoti beveik 900 blakių atvejai, Lietuvoje per paskutinį ketvirtį kenkėjų kontrolės ekspertai gavo per 140 iškvietimų naikinti šiuos kraujasiurbius.

Blakės – net prabangiuose viešbučiuose

Blakės nėra antisanitarinių sąlygų požymis – jos gali apsigyventi net ir prabangiausiuose viešbučiuose, todėl kenkėjų kontrolės ekspertai keliautojams pataria apsistojus nakvynės vietoje apžiūrėti čiužinius. Be to, internete yra ne vienas puslapis, kuriame galima pasitikrinti, ar viešbutyje, į kurį vykstama, buvo fiksuota blakių atvejų.

„Mūsų kolegos Jungtinėje Karalystėje dalinosi istorija, kai viename iš keturių žvaigždučių viešbutyje apsistojęs keliautojas vidury nakties nubudo nuo kutenimo ir perštėjimo – po kūną, ant veido, ausyse ropinėjo blakės. Jam teko atsikratyti visais savo daiktais: drabužiais, lagaminais. Problema ta, kad ne visi viešbučių darbuotojai geba atpažinti blakių užkrato požymius ir taip užkirsti kelią jų populiacijos augimui “, – nuogąstauja ekspertas.

Užkrato požymiai

Pasak biologo, užkratą rodo gyvi vabzdžiai, ropinėjantys ant patalynės, čiužinio, lovos rėmo, sienos, esančios prie lovos. Kiti požymiai – ant čiužinio matomos tamsios arba juodos patalinių blakių išskyrų dėmės, sudžiuvusio kraujo taškeliai, blakių nimfų išnaros, nemaloniai saldus kvapas. Jei pastebimi šie požymiai, nedelsiant reikėtų imtis naikinimo priemonių – blakės plinta labai greitai.

„Gyvi vabzdžiai slepiasi čiužinių siūlėse, lovos rėmų plyšiuose, po grindjuostėmis, baldų atlošuose, kampuose ir net už ant sienų kabančių paveikslų. Be maisto suaugusi blakė gali išgyventi iki 1 metų. Suaugusios patalinės blakės yra 5 mm ilgio. Nesimaitinusios jos būna plokščios, ovalo formos ir šviesiai rudos spalvos, bet pasimaitinusios suapvalėja ir patamsėja“, – atkreipia dėmesį L. Grigaliūnas.

Iš viso per savo 1,5 gyvenimo metų blakės patelė padeda nuo 200 iki 400 kiaušinėlių, iš kurių išsirita nimfos. Tai nesubrendusios blakės, bet jos taip pat maitinasi krauju. Suaugusios blakės maitinasi kas 5-7 dienas. Įkandimai panašūs į uodų Blakės įkandimai dažnai painiojami su uodų.

Vienas iš ryškiausių skirtumų – įkandus blakei ant kūno lieka daugybė rausvų taškelių, matomų po nakties. Po įkandimo jaučiamas perštėjimas. Kraujo taškeliai pastebimi ne tik ant kūno, bet ir ant patalynės.

Jei kilo įtarimas, kad namuose apsigyveno blakės, visus drabužius, patalynę skalbti ne žemesnėje nei + 55̊C temperatūroje, gerai išsiurbti grindis, lovos rėmą, paviršius, lagaminus. Lovas, čiužinius ir kitus baldus rekomenduojama išvalyti karštais garais. Atsiradus dideliam užkratui kraujasiurbius kenkėjus išnaikinti patiems bus beveik neįmanoma.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Ką daryti su pasibaigusio galiojimo vaistais
„Kada jūs paskutinį kartą peržiūrėjote savo namų vaistinėlę?", – tokį klausimą dažnai žmonėms užduoda &...
Populiarėjančios žirgų terapijos studentų praktikos bazei suteikta licencija
Žmonės vis dažniau stengiasi išvengti tradicinės medikamentinės medicinos ir ieško alternatyvių, natūralesnių gydymo ar...
Vaistų nuo skausmo poveikis kepenims: kokiais atvejais ši baimė nepagrįsta
Daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų vaistus nuo skausmo vartoja bent kartą per mėnesį ar dažniau, tačiau jiems neri...
Klastinga juostinė pūslelinė gali ištikti visus, kurie sirgo vėjaraupiais
Remiantis statistika, maždaug 2 iš 10 žmonių bent kartą per gyvenimą suserga juostine pūsleline. Didelė dalis jų –...
Skenduolių statistiką blogina pervertinantieji savo jėgas
Statistika vis dar negailestinga – skendimų atvejų nemažėja. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duo...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų