Senjorams – papildomos privalomojo sveikatos draudimo garantijos

Pensinio amžiaus šalies gyventojai noriai naudojasi kai kuriomis išimtinai jiems apmokamomis medicinos paslaugomis, o apie kai kurias kartais nė nepagalvoja. Ligonių kasa primena apie kompensuojamąjį dantų protezavimą, vaistų priemokų padengimą, ligų prevenciją ir skiepus. 

Dantų protezavimas

Tam tikroms gyventojų grupėms, tarp kurių ir senatvės pensijos amžiaus žmonės, ligonių kasa Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuoja dantų protezavimo išlaidas. Pernai iš beveik 76 tūkstančių gyventojų, kurie šia galimybe naudojosi, 83 proc. sudarė senjorai.

„Norėdami pasinaudoti kompensuojamuoju dantų protezavimu, gyventojai turėtų kreiptis į gydymo įstaigos, kurioje prisirašę, gydytoją odontologą arba su jo siuntimu į kitos gydymo įstaigos, kuri turi sutartį su ligonių kasa dėl odontologinės priežiūros, gydytoją odontologą ar gydytoją odontologą specialistą. Gydytojas nustato, ar pacientas turi teisę į kompensuojamąjį dantų protezavimą, įvertina dantų ir burnos būklę. Jeigu žmogus tokią teisę turi, gydytojas odontologas registruoja jį sistemoje – pačiam pacientui nereikia tvarkyti jokių dokumentų“, – tvarką paaiškina Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų kompensavimo skyriaus patarėja Rasa Savičiūtė.

Užregistruotas gyventojas turi kreiptis į pasirinktą gydymo įstaigą, su kuria ligonių kasa turi sutartį dėl dantų protezavimo, ir per 3 metus susiprotezuoti dantis. Pakartotinai gauti šias paslaugas galima po 3metų nuo protezavimo išlaidų kompensavimo dienos.

Svarbu tai, kad ligonių kasa paslaugas suteikusiai gydymo įstaigai apmoka faktines dantų protezavimo išlaidas, bet ne daugiau negu nustatyta kompensuojamoji suma. Pagal dantų būklę senatvės pensijos amžiaus gyventojams ši suma gali siekti iki 670,39euro arba iki 2062,70euro sudėtingesniais atvejais, kuriuos nustato gydytojų konsiliumas. Jei dantų protezavimo kaina didesnė, likusią dalį pacientas susimoka.

Dantų protezavimo išlaidoms kompensuoti pernai iš fondo skirta beveik 52mln., šiemet – apie 56mln. eurų.

Kompensuojamieji vaistai

Praeitais metais kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones (MPP) naudojo beveik 1,3milijono gyventojų, iš kurių pusė – 65 metų ir vyresni žmonės. Taigi vaistų ir MPP išlaidų kompensavimas – taip pat svarbi garantija vyresnio amžiaus gyventojams.

Įvairioms ligoms gydyti skirti kompensuojamieji vaistai ir MPP yra įtraukti į sveikatos apsaugos ministro patvirtintus sąrašus. Į šiuos sąrašus įtrauktų vaistų ar MPP kompensuojamosios kainos gali siekti 100procentų, t. y. pirkdami pagal receptą už juos pacientai įprastai moka tik priemoką. Tačiau daliai gyventojų nereikia mokėti ir jos.

„Valstybės biudžeto lėšomis ligonių kasa vaistinėms padengia paciento priemoką už kompensuojamus vaistus ir medicinos pagalbos priemones, kuriuos pagal receptus įsigyja socialiai jautresnės visuomenės grupės. Tarp jų – ir 75 metų bei vyresni žmonės, taip pat senatvės pensijos amžiaus gyventojai, kurie per mėnesį gauna mažiau nei 450 eurų draudžiamųjų pajamų. Tokiais atvejais šiems gyventojams primokėti iš viso nereikia“, – paaiškina VLK Vaistų kompensavimo skyriaus patarėja Miglė Domeikienė.

Be to, įsigydami kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, visi gyventojai automatiškai kaupia vaistų priemokų krepšelį. Nuo kalendorinių metų pradžios iki jų pabaigos paciento sumokėtos priemokos sumuojamos. Kai ši suma pasiekia 59,04 euro, įsigyjant kitų kompensuojamųjų vaistų su mažiausia priemoka, iki metų pabaigos jos mokėti nebereikia.

Pernai daugiau kaip pusei milijono pacientų iš valstybės biudžeto buvo padengtos paciento priemokos: 442 tūkst. pacientų – dėl amžiaus lengvatos ir mažų pajamų, beveik 97tūkst. – sukaupus priemokų krepšelį. Tam prireikė daugiau nei 35mln. eurų. Nuo 2020 m., kai pradėtos taikyti šios priemonės, iš valstybės biudžeto dengiamų priemokų suma išaugo net 5kartus.

Patikra pagal tris prevencines programas

Tam tikro amžiaus žmonės nustatytu periodiškumu kviečiami tikrintis pagal penkias ligų prevencijos programas. Senjorai gali pasitikrinti pagal tris iš jų – dėl krūties, prostatos ir storosios žarnos vėžio. Norint nemokamai pasitikrinti, reikia kreiptis į gydymo įstaigą, kurioje žmogus prisirašęs.

2024 m. pagal prevencines programas pasitikrino per 156tūkst. 65metų ir vyresnių gyventojų, tai sudaro 27 proc. visų pernai pagal jas pasitikrinusių žmonių. Šiemet ligonių kasa sveikatos prevencinėms programoms vykdyti iš fondo skyrė 70 mln. eurų, t. y. per 3 mln. eurų daugiau nei pernai.

Ligonių kasa primena, kad prevencinėsprogramos yra skirtos žmonėms, kurie yra tokio amžiaus, kai rizika susirgti yra didžiausia. Tačiau jaučiantis blogai visiems reikėtų nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, išduos siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Nemokami skiepai

„Sezoninis gripas garbaus amžiaus žmonėms kelia didesnę riziką. Jiems ši liga gali sukelti sunkesnių komplikacijų, tokių kaip plaučių uždegimas, širdies ar kvėpavimo sistemos susirgimų paūmėjimas. Didėja tikimybė, kad žmogų teks gydyti ligoninėje. Todėl rizikos grupei yra priskiriami 65metųbei vyresni gyventojai ir jie gali nemokamai pasiskiepyti nuo gripo“, – sako VLK Centralizuotai apmokamų vaistų skyriaus patarėja Agnė Grušeckienė.

Praėjusio gripo sezono metu pasiskiepijo bemaž 138 tūkst. 65 metų ir vyresnio amžiaus žmonių. Šiemet VLK sudarė sutartį dėl 223tūkst. gripo vakcinos dozių už beveik 770 tūkst. eurų fondo lėšų. Jos skirtos 2025–2026 metų sezonui.

Rizikos grupės pacientai (žmonės, kuriems atliekama dializė, sergantieji onkologinėmis, reumatinėmis ligomis, kt.) ir 75 metų bei vyresni gyventojai nemokamai skiepijami pneumokokine vakcina. Rizikos grupės gyventojai, tarp kurių 65 metų bei vyresni asmenys, gali nemokamai pasiskiepyti nuo COVID-19.

Dėl kompensuojamųjų skiepų pacientai turi kreiptis į savo gydymo įstaigą, kurioje yra prisirašę.