Inkstų akmenligė – ne vien ūmus skausmas, o viso organizmo signalas

Staigus, nepakeliamas skausmas šone, lyg badytų aštriu peiliu. Pykinimas, vėmimas, skausmingas šlapinimasis. Tai – tik keli klastingos inkstų akmenligės požymiai.

Reklama

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyriaus gydytoja urologė Vaida Valentinaitė pastebi, kad: „Nors inkstų akmenligė dažnai laikoma „vyriška“ liga, ji „kerta“ ir moterims. Ir nors apie šią ligą dažnas išgirsta tik susidūręs su ūmiu skausmu, tai – ne vienkartinis sveikatos sutrikimas. Jis gali būti pasikartojanti, paveldima ir net besimptomė būklė, turinti rimtų pasekmių“.

Statistika byloja: inkstų akmenligė – tylus, bet dažnas priešas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, inkstų akmenligė kamuoja nuo 1 iki 15 procentų pasaulio populiacijos. Šis skaičius nuolat auga. Lietuvoje jis svyruoja tarp 5 ir 10 procentų. Įdomu ir nerimą kelia tai, jog net pusei nors kartą patyrusių šį skausmingą epizodą, liga linkusi atsinaujinti. Tad žinios apie rizikos veiksnius, simptomus ir prevencijos būdus tampa ne tik naudingos, bet ir gyvybiškai svarbios.

Kas slepiasi šlapimo takuose?

Inkstų akmenligė – tai būklė, kurios metu šlapime susiformuoja kieti mineralų ir druskų kristalai. Šie „akmenukai“ gali keliauti šlapimtakiais ir užblokuoti šlapimo nutekėjimą, sukeldami itin stiprų skausmą bei kitas komplikacijas. Inkstų akmenų rūšių iš viso yra septynios. Dažniausiai pasitaikančios – kalcio oksalatai, kalcio fosfatai, struvitiniai ir ureteriniai akmenys.

„Inkstų akmenys formuojasi, kai šlapime susidaro per daug tam tikrų druskų ar cheminių medžiagų, tokių kaip kalcis ar šlapimo rūgštis. Paprastai organizmas turi medžiagų, kurios neleidžia joms sukietėti, bet šiai pusiausvyrai sutrikus, medžiagos pradeda jungtis ir formuoti akmenukus. Tam įtakos turi ir šlapimo rūgštingumas (pH lygis), kai kurių medžiagų perteklius, o kartais net vartojami vaistai“,– pasakoja gydytoja V. Valentinaitė.

Tylus priešas

Dažniausiai inkstų akmenligė pasireiškia staigiu, stipriu skausmu nugaroje, juosmens srityje ar šone, skausmas gali plisti į kirkšnį. Dar gali varginti pykinimas, vėmimas, karščiavimas ir šlapinimosi sutrikimai.

Nors ūmus skausmas yra dažniausias ir labiausiai įsimenantis simptomas, gydytoja V. Valentinaitė atkreipia dėmesį į pavojingą tylųjį ligos veidą: „Dalis inkstų akmenų gali nesukelti jokių simptomų ir būti aptinkami atsitiktinai, atliekant kitus medicininius tyrimus. Tačiau net ir būdami „nematomi“, jie gali kelti rimtą pavojų – provokuoti lėtines šlapimo takų infekcijas, sukelti šlapimo nutekėjimo obstrukciją ar net pažeisti inkstų funkciją“.

Ar esate rizikos grupėje?

Gydytoja V. Valentinaitė pabrėžia, jog inkstų akmenligės išsivystymo rizika yra daugialypė: „Tai priklauso nuo geografinės vietovės, etninės kilmės, klimato sąlygų, mitybos įpročių ir net genetinio polinkio. Didžiausią riziką turi asmenys, kuriems ši liga jau buvo diagnozuota, ypač jeigu pirmasis epizodas įvyko ankstyvame amžiuje arba jeigu akmenligė dažnai kartojasi šeimoje. Genetinis paveldimumas vaidina reikšmingą vaidmenį – jis nulemia apie 45 procentus atvejų.“

Tačiau paveldimumas – ne vienintelis kaltininkas. Riziką didina ir tam tikros ligos, pavyzdžiui, hiperparatiroidizmas (būklė, kai prieskydinės liaukos gamina per daug parathormono (PTH)), metabolinis sindromas (medžiagų apykaitos sutrikimų kompleksas), policistinė inkstų liga (liga, kai inkstuose ima vystytis daugybinės cistos), Krono liga (lėtinė uždegiminė virškinimo trakto liga) ir net būklės po skrandžio tūrio mažinimo operacijų. Net dehidratacija karštą vasaros dieną gali paskatinti formuotis akmenis. Ne mažiau svarbūs ir išoriniai veiksniai – karštas klimatas, nepakankamas skysčių vartojimas, dieta, druskos ir gyvūninės kilmės baltymų, vitamino D perteklius.

Statistika rodo, kad iki 10 procentų žmonių bent kartą gyvenime patiria inkstų akmenligės priepuolį – tai reiškia, kad kas dešimtas suaugęs gali susidurti su šia nemalonia liga. Beveik pusei jų liga pasikartoja per artimiausius penkerius metus. Nors istoriškai akmenligė dažniau pasireiškė vyrams (2–3 kartus dažniau nei moterims, ypač 30–50 metų amžiuje), pasaulinės tendencijos rodo, kad liga plinta ir tarp moterų bei jaunesnio amžiaus asmenų, ypač dėl nutukimo, diabeto augimo bei dehidratacijos.

Nuo tabletės iki pažangiausių lazerinių operacijų

Dalis žmonių gyvena nė nenutuokdami, kad inkstuose nešiojasi tylius „svečius“ – akmenis. Apie jų buvimą sužinoma tik tada, kai liga paūmėja ar prasideda staigus, nepakeliamas priepuolis – taip nutinka, kai akmuo pajuda šlapimo takais arba išauga tiek, kad sutrikdo inksto veiklą.

Įtarus inkstų akmenligę, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirs išsamius kraujo ir šlapimo tyrimus, vaizdinius tyrimus: ultragarsą, šlapimo takų rentgenografiją ar kompiuterinę tomografiją, padėsiančius tiksliai nustatyti akmenų buvimą ir jų ypatumus.

Nustačius akmenligę, gydymo planas visada pritaikomas konkrečiam atvejui, atsižvelgiant į akmens matmenis, vietą ir paciento sveikatos būklę. Mažesni akmenys kartais pasišalina savaime, kai kuriuos (pavyzdžiui, šlapimo rūgšties kilmės) galima ištirpinti medikamentais, kurie palengvina ir ligos simptomus, tačiau didesniems ar problemiškesniems akmenims dažnai reikalingas aktyvus, chirurginis gydymas.

Vilniaus miesto klinikinės ligoninės Urologijos skyrius – didžiausias ir vienas iš pažangiausių Lietuvoje, kuris yra Tulio lazerio naudojimo pradininkas Lietuvoje, jau dvejus metus sėkmingai taikantis šią „auksiniu standartu“ pasaulyje vadinamą technologiją. Galingas lazeris leidžia ypač efektyviai atlikti akmenų šalinimo ir minkštųjų audinių operacijas užtikrinant aukštą tikslumą ir greitesnį paciento sveikimą. Čia kas mėnesį atliekama apie 150 tokių operacijų. Nemaža dalis pacientų ant operacinio stalo atsiduria skubos tvarka, atvykę tiesiai iš priėmimo skyriaus dėl prasidėjusio akmenligės priepuolio. Kitiems pagalba teikiama planine tvarka.

„Chirurginis akmenų šalinimas yra būtinas, jeigu savaiminis pasišalinimas mažai tikėtinas, pacientą vargina nuolatinis stiprus skausmas, yra inkstų funkcijos nepakankamumas, abiejų šlapimtakių obstrukcija arba jeigu funkcionuoja tik vienas inkstas,“, – pabrėžia gydytoja urologė V. Valentinaitė.

Kreipiantis dėl akmenligės planine tvarka, Vilniaus miesto klinikinės ligoninės specialistai atlieka išsamią kompiuterinę tomografiją, kuri leidžia tiksliai įvertinti akmens dydį, jo poziciją ir kietumo laipsnį. Minkštesniems ar vidutinio kietumo akmenims dažnai taikomas neinvazinis akmenų skaldymas bangomis (ESWL). Ypač kietiems akmenims - siūloma lanksčioji ureteroskopija su lazeriu, kuris efektyviai suskaido net ir pačius kiečiausius akmenis. Procedūros, kai akmuo skaidomas lazeriu, reikalauja, kad pacientas būtų paguldytas į skyrių trumpam stento įvedimui. Šis nedidelis vamzdelis praplečia šlapimtakį paruošdamas jį tolimesnei akmenų šalinimo procedūrai. Po stento įvedimo pacientas grįžta namo 2-4 savaitėms. Stentas yra gyvybiškai svarbus ir ūmių situacijų metu – jis padeda atkimšti šlapimo takus ir palengvinti inksto būklę, kol pacientas ruošiasi pagrindinei akmenų skaldymo procedūrai.

Sėkmingai įveikus akmenligės epizodą, būtina reguliari profilaktinė urologo priežiūra. Patikras rekomenduojama atlikti kas 2–5 metus, priklausomai nuo ligos sunkumo ir nustatyto akmens tipo. Esant medžiagų apykaitos ar genetiniams sutrikimams, stebėjimas turėtų būti dar dažnesnis.

Negydoma inkstų akmenligė gali sukelti rimtų komplikacijų: šlapimo takų infekciją, kuri gali progresuoti iki gyvybei pavojingo sepsio, ūminį ar lėtinį inkstų funkcijos nepakankamumą, nuolatinį varginantį skausmą, šlapimo takų užsikimšimą ir net inksto praradimą.

Profilaktika – jūsų stipriausias ginklas

Inkstų akmenligė atspindi ne tik individualią genetiką, bet ir tiesiogiai susijusi su mūsų gyvenimo būdu ir bendra organizmo būkle. Tai ne vien „atsitiktinis akmuo“ organizme – tai ryškus signalas permąstyti savo mitybos įpročius, fizinį aktyvumą ir požiūrį į bendrą sveikatos priežiūrą.

Gydytoja Vaida Valentinaitė pabrėžia esminę taisyklę: „Svarbiausia – nesulaukti skausmo. Reguliarūs profilaktiniai kraujo ir šlapimo tyrimai kartu su vaizdiniais tyrimais leidžia laiku aptikti galimus pakitimus ir efektyviai užkirsti kelią rimtoms komplikacijoms.“

Inkstų akmenligė yra dažna, tačiau sėkmingai valdoma būklė. Žinios apie rizikos veiksnius, gebėjimas atpažinti simptomus ir kruopštus gydytojo rekomendacijų laikymasis leidžia išvengti skausmingų epizodų ir palaikyti visavertį gyvenimą. Net toks paprastas, kasdienis įprotis kaip papildoma stiklinė vandens per dieną gali reikšmingai sumažinti akmenų formavimosi riziką. Leiskite savo inkstams funkcionuoti sklandžiai ir be trukdžių!