Geras pavyzdys: šeimos gydytojams talkina koordinatoriai (1)

Didžiosiose šalies poliklinikose, prie kurių prisirašę 10 tūkstančių gyventojų, nuo lapkričio 1 d. įvedama nauja - koordinatoriaus - pareigybė. Sveikatos apsaugos ministro patarėja Nora Ribokienė portalui VLMEDICINA.LT sakė, kad jie skatins poliklinikų pacientus dalyvauti valstybės finansuojamose prevencinėse programose, be to, konsultuos sveikatos draudimo klausimais, padės lėtinėmis ligomis sergantiesiems gauti reikiamas paslaugas ir pan.

Reklama

Viceministrės teigimu, naudą pajus ir pacientai (laiku diagnozuota liga, prieinamesnės ir greitesnės paslaugos), ir gydytojai bei slaugytojai (sumažės darbo krūvis).

„Be to, įstaiga, turinti koordinatorių, galės gauti papildomą finansavimą už prevencinėse programose dalyvaujančius pacientus. Juk dabar valstybė skiria tam lėšų, o įstaigos nepasinaudoja, nes nesukviečia pacientų. Tad koordinatorius ir sau uždirbs atlyginimą, ir įstaigai didžiulė parama“, - pasakojo N. Ribokienė.  Ji atskleidė, jog remtasi Vilniaus Centro poliklinikos pavyzdžiu – ši įstaiga pirmoji šalyje įsteigė koordinatoriaus etatą.

Apie koordinatorių veiklą pakalbinome Centro poliklinikos direktorių dr. Kęstutį Štarą.

Kodėl poliklinikai prireikė koordinatoriaus?

Mūsų poliklinikoje koordinatoriaus etatas (mes juos vadinome asistentais) įsteigtas dar 2011 metais. Tų metų pradžioje apibrėžėme, ką jie turėtų daryti, o nuo liepos mėnesio jau pradėjo dirbti. Koordinatoriai viską fiksavo, vėliau skaičiavome, žiūrėjome, koks efektas.

Iš esmės ši pareigybė atsirado dėl to, kad šeimos gydytojai ir slaugytojai yra labai užsiėmę, todėl ne visada turi laiko pasikviesti pacientus profilaktinėms programoms. Taigi koordinatoriai nuėmė tą naštą nuo gydytojų bei slaugytojų. Dar didesnį efektą pajutome, kai koordinatoriai pradėjo bendrauti su pacientais telefonu. Pastarieji buvo maloniai nustebę. Taigi pakviesti jie, nors ir jautėsi sveiki, ėjo tikrintis profilaktiškai. Mat gavę popierinius kvietimus, kaip būdavo anksčiau, daugelis turbūt išmesdavo, manydami, jog bus didžiulės eilės, nežinia, kaip reikės prisiregistruoti ir pan. Visai kitas efektas, kai su žmonėmis bendraujame tiesiogiai telefonu, o pokalbio metu užregistruojame – jiems tereikia suderintu laiku ateiti. Pažvelkime ir iš ekonominės pusės: neliko popieriaus, spausdintuvų, pašto ir pan. išlaidų.

Kiek koordinatorių yra Jūsų poliklinikoje?

Šiuo metu dirba dvi, tačiau jų bus daugiau. Pagal naują tvarką 10 tūkst. pacientų reikalingas vienas koordinatoriaus etatas. Čia kiekviena įstaiga pati spręs, kiek jai reikia šių specialistų. Žinoma, mažiems centrams gal ši pareigybė ir nebūtina, bet pas mus yra daugiau kaip 130 tūkst. pacientų, tad iš viso mums reikia apie 14 koordinatorių.

Ar rėmėtės kieno pavyzdžiu?

Ne, mes rėmėmės savo veikla, ieškojome efektyvesnių būdų bendrauti su pacientais, kad jie pasinaudotų prevencinėmis programomis, kurios užkirstų kelią baisioms ligoms. Juk iš tiesų reikia ne su pasekmėmis kovoti, o užkirsti joms kelią. Dabar daugiausia lėšų skiriama onkologinėms operacijoms, medikamentams, bet ne prevencijai. O turėtų būti atvirkščiai. Žinoma, gal kam ir naudinga, kai daugėja pacientų, kuriems diagnozuojamas paskutinės stadijos vėžys. Juk tada žmogus gelbėjasi iš paskutiniųjų, jam negaila mokėti daug už medikamentus, kad tik gyventų. Todėl reikėtų keisti tokią situaciją, tai mūsų koordinatoriai ir daro.

Kita vertus, mūsų visuomenė dar nesuvokia, kad žmogus pats turi rūpintis savo sveikata, o ne gydytojas. Daugelyje užsienio šalių mokyklų mokoma rūpintis savimi bei sveikata. Deja, mūsų kultūra šia prasme kiek kitokia: kol visai nesuriečia, tol nesilankome pas gydytoją, o kai ateiname – dažnai būna per vėlu. Taigi koordinatoriai skatina pacientus atvykti pas gydytojus laiku, kol liga tik formuojasi.

Tad koordinatoriai pirmiausia rūpinasi pacientų dalyvavimu prevencinėse programose?

Koordinatoriai tiksliai gali papasakoti apie visas programas, nes patys iki detalių susipažino su jų turiniu, mes aprodėme laboratorijas, apmokėme juos. Jie gali išsamiai informuoti pacientus apie prevencines programas: gimdos kaklelio, prostatos vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų bei kitas. Pasako, kam skirta, kokia pacientui nauda, kokios pasekmės, kur galima padaryti tyrimus.

Kai pacientas ateina pas gydytoją, pastarajam nebereikia jo informuoti. Gydytojas iškart pradeda vykdyti programą.

Arba yra pacientų, kurie prisiregistruoja prie poliklinikos, tačiau neserga rimtomis ligomis ir neateina profilaktiškai pasitikrinti kelerius metus. Kai jie nesilanko poliklinikoje trejus metus, Valstybinė ligonių kasa nebemoka už tuos pacientus. Tad koordinatoriai kviečia juos atvykti pas gydytoją: galbūt pacientas ir nejaučia jokių ligos simptomų, bet bent kartą per metus profilaktiškai pasitikrinti, pasidaryti kraujo tyrimus ir pan. vertėtų.

Ką dar, be prevencinės, profilaktinės veiklos, daro koordinatoriai?

Pirmiausia šių žmonių dėka sumažinome pakartotinių greitosios pagalbos iškvietimų. Apie visus mūsų pacientus, pas kuriuos naktį atvyko greitoji medicinos pagalba, iki 11 val. ryto koordinatoriai gauna informaciją. Vėliau jie susisiekia su ligoniais, pakviečia atvykti į polikliniką išsamesniems tyrimams, užrašo pas šeimos ar kitą gydytoją be eilės. Kitaip sakant, skatiname atvykti pas mus: gal reikalinga rentgenograma, kardiograma, išsamesni kraujo tyrimai ir pan. O jei pacientas jaučiasi blogai, pas jį nuvyksta gydytojas.

Juk kaip dažnai būna? Naktį atvažiuoja greitoji pagalba, medikas apžiūri, suleidžia vaistų, pacientui tarsi pagerėja, bet kitą dieną jis ne visada atvyksta į polikliniką. Tačiau neretai antrą naktį ir vėl prireikia kviesti greitąją pagalbą. Taigi pacientai dabar pas šeimos gydytoją gali greitai patekti, jiems laiku diagnozuojamas vienas ar kitas sutrikimas, o greitoji medicinos pagalba nebekviečiama pakartotinai.

Dar vienas koordinatorių darbo aspektas – iš ligoninių išrašyti mūsų pacientai. Anksčiau išrašą gaudavo pats ligonis arba atsiųsdavo mums paštu. Išraše yra rekomendacijos, kaip tęsti gydymą, kokių procedūrų reikia ir pan. O pacientas ne visada į tai atkreipia dėmesį, kartais neperduoda gydytojui informacijos ar iš viso neateina pas jį. Dabar mes informaciją gauname elektroniniu būdu ir iškart reaguojame. Kartais vykstame pas pacientą į namus, kartais pakviečiame pas gydytojus – nelygu koks tolesnis gydymas paskirtas.

Yra ir daugybė kitų funkcijų, kurias atlieka koordinatoriai. Tarkim, pacientų srauto reguliavimas. Juk dažniausiai tėvai tik prieš rugsėjo 1-ąją sukrunta patikrinti vaikus. Tada susidaro didžiulės eilės: ateina ligoniai, atostogautojai ir vaikai prieš mokyklą. Tad eilėms išvengti koordinatoriai informuoja pacientus, kad jie jau nuo gegužės gali pasitikrinti ir gauti mokyklai pažymą.

Kiekvienąkart, kai koordinatorius bendrauja su pacientu, patikslinami jo kontaktiniai duomenys, pasiteiraujama, ar norėtų gauti informacijos ir kokiu būdu. Koordinatoriai konsultuoja ir sveikatos draudimo klausimais, teikia informaciją apie poliklinikos paslaugas ir pan.

Kokiomis savybėmis turėtų pasižymėti koordinatoriai?

Šiai pareigybei nebūtinai reikia medicininio išsilavinimo. Mes priėmėme socialinius darbuotojus.

Rinkdamiesi kandidatus labiau vertinome pagal komunikacines savybes. Juk ne visi moka kalbėti, ne visi gali ir nori skambinti. Reikia ir psichologais pabūti.

Kartais nutinka ir kuriozinių situacijų. Pas mus koordinatorės dirba iki 20 val. Įsivaizduokite, pusę aštuonių skambinate pacientui ir kviečiate į polikliniką pasitikrinti dėl prostatos vėžio. O čia žmona sunerimsta, kodėl tai jaunai merginai parūpo jos vyro prostata? Gal čia koks sutartinis pasimatymo kodas? Na, bet viskas baigiasi gerai, jokių skundų ar konfliktų dar nekilo.

Kita vertus, čia nėra taip paprasta: atrinkai pacientus, pagal amžių tinkančius tam tikrai prevencijos programai, ir skambini. Ne. Reikia kruopščiai sutikrinti duomenis. Automatizuoti šio proceso niekaip negali. Kitaip – sukelsi konfliktą ar žmogų įžeisi. Tarkim, jei nepatikrinęs duomenų bazių paskambinsi pacientei, kuriai išoperuota gimda, ir pakviesi ją pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Aišku, klysti - žmogiška, visko gali nutikti, bet mokomės, kad tokių dalykų nebūtų.

O kaip Jūsų poliklinikos gydytojai priėmė naują pareigybę?

Iš pradžių gydytojai žiūrėjo skeptiškai. Baiminosi, kad atimsime iš jų darbą. Tačiau jau po pusmečio pajutome pirmus rezultatus - padaugėjo prevencinių programų dalyvių. Paskui ir patys gydytojai aktyviau įsitraukė į šį darbą.

Juolab kas ketvirtį gydytojai už kiekvieną pacientą, kuriam diagnozuota ankstyva vėžio stadija, gauna papildomų priemokų. Valstybė už vieną tokį pacientą poliklinikai moka 1000 litų. Mes juos paskirstome taip: 500-600 Lt gydytojui, dalis – slaugytojui  ir labai maža dalis lieka įstaigai. Tačiau svarstome, ar nereikėtų šią tvarką keisti, t. y. mokėti nebūtinai gydytojui, bet ir koordinatoriui, jei jo dėka nustatyta ankstyva vėžio stadija. Tada tikrai būtų didesnė motyvacija dirbti ir paskatintų konkurenciją.

Ar koordinatoriai pateisino viltis? 

Su kaupu! Šiais metais prevencinių programų vykdymas padidėjo dešimčia procentų. Taigi įstaiga gavo kelis kartus didesnį finansavimą.

Tačiau labiausiai džiugina, kad ankstyvų stadijų vėžys diagnozuojamas dažniau. Pirmiausia, neišmatuojamas džiaugsmas pacientui ir jo artimiesiems. Antra, nauda nacionaliniu mastu, juk taip taupomos PSDF lėšos: nebereikia brangių medikamentų, chemijos ir spindulinės terapijos ir t. t.

Ką pasakytumėte skeptikams, manantiems, jog nauja pareigybė visai nereikalinga?

Labai norėčiau su tokiu žmogumi pasikalbėti. Arba jis - blogas vadovas, arba jei politikas – nieko nesupranta apie sveikatos sistemą ir darbo organizavimą.

Aišku, jei tas skeptikas yra privatus gydytojas, jam gal ir netikslinga turėti koordinatorių, gal jis pats susitvarko, jei nedaug žmonių. Bet poliklinikose ar privačiose klinikose, kuriose yra apie 5000-7000 pacientų, – tikrai reikalingas toks žmogus.