Kontrolierius: globos įstaigose įsigalėjusios ydingos praktikos
Seimo kontrolierius Augustinas Normantas reiškia susirūpinimą dėl itin didelio globos įstaigų skaičiaus Lietuvoje. Šalyje yra per 250 socialinės globos įstaigų vaikams ir suaugusiems, jose gyvena per 16 tūkst. asmenų.
Seimo kontrolierius pastebi, kad globos įstaigose gyvenantys asmenys laikomi nepilnaverčiais, nesugebančiais savimi pasirūpinti ir neskatinami arba nepakankamai skatinami būti savarankiškais. Be to, globos įstaigose vis dar taikomos fizinio suvaržymo priemonės – medicininiai diržai, patalpinimas į izoliavimo kambarį, teigiama Seimo kontrolierių įstaigos pranešime.
„Iš esmės tai yra žmogaus orumą žeminančios priemonės. Tarptautinėje praktikoje reikalaujama jų atsisakyti. Tai yra kraštutinės priemonės, taikytinos tik išimtinais atvejais, kai asmuo iš tiesų kelia realią grėsmę sau arba aplinkiniams“, – pastebi Seimo kontrolieriaus patarėja Kristina Brazevič.
Pasak Seimo kontrolieriaus patarėjos, kai kuriose globos įstaigose tokių priemonių imamasi, kai „gyventojas gadina inventorių ir adekvačiai nereaguoja į pastabas“, „gyventojas neblaivus, triukšmauja“. Jos taip pat taikomos kaip bausmė už išėjimą iš pensionato neįspėjus darbuotojų, už rūkymą tualete, konfliktą su kitais gyventojais, įtariamą vagystę.
Seimo kontrolierius A. Normantas pastebi, kad globos įstaigose įsigalėjusi ydinga praktika, kai sprendimus dėl fizinio suvaržymo priemonių taikymo priima globos įstaigų administracija, nors tai turi nuspręsti gydytojas: „Tokių priemonių taikymas ne visuomet yra registruojamas specialiuose žurnaluose“.
A. Normantas atkreipia dėmesį, kad globos institucijose trūksta darbuotojų: slaugytojo padėjėjų, psichologų, socialinių darbuotojų, psichikos sveikatos priežiūros slaugytojų, gydytojų psichiatrų.
„Tokiose įstaigose gydytojų specialistų konsultacijos vykdomos nereguliariai, o gyventojams nesiūloma pasinaudoti valstybės finansuojamomis profilaktinėmis sveikatos tikrinimo programomis“, – tokius pastebėjimus įvardijo Seimo kontrolierius patarėja po apsilankymo keliose globos įstaigose.
K. Brazevič pastebi, kad didelėse globos institucijose itin sudėtinga užtikrinti asmens teisę į privatumą: „Tokiose institucijose gyvenimas – viešas. Asmenys retai turi galimybę pabūti vieni, būna atvejų, kai jie negali užsirakinti savo kambariuose, tualetuose. Kai kuriuose globos namuose vyrai ir moterys prausiasi tose pačiose patalpose“.
Globos įstaigose aplinka ne visur pritaikyta asmenims su fizine negalia, trūksta baldų, o gyventojų kambariuose neįrengta arba neveikia pagalbos iškvietimo sistema, patalynė keičiama rečiau nei kartą per savaitę.
Seimo kontrolierių įstatyme įtvirtinta Seimo kontrolieriaus teisė bet kuriuo paros metu įeiti į patalpas, kur ištisą parą laikomi asmenys. 2014 metų pradžioje Seimo kontrolierių įstaigai Seimas suteikė mandatą vykdyti nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ar baudimą fakultatyvų protokolą.
Susiję straipsniai
