Šeštadienis, 2024.06.22
Reklama

Kokliušas puola paauglius

2012-06-18 16:57:05

Per pirmuosius penkis šių metų mėnesius Kauno apskrityje registruota 12 kokliušo atvejų. Per visus 2011 m. Kauno apskrityje jų tebuvo keturi. Dauguma iš susirgusiųjų - paaugliai ir suaugusieji, kurių skiepais suformuotas imunitetas jau išblėsęs. Daugėjant kokliušo atvejų, Kauno visuomenės sveikatos specialistai primena, kad tai skiepais valdoma infekcija, nuo kurios vaikus galima skiepyti nemokamai.

 Kadangi visi ligos atvejai pavieniai, tikėtina, kad toks sergamumo didėjimas yra gerėjančios diagnostikos požymis, kuris padės geriau nustatyti esamą situaciją.

 Beveik visais atvejais ligos diagnozė (išskyrus vieną) yra patvirtinta laboratoriniais tyrimais. Daugiausiai sirgo 12 – 17 m. paaugliai, kurie paskutinį kartą nuo kokliušo buvo skiepyti prieš dešimtį ar daugiau metų. Tokiems paaugliams, gimusiems iki 2002 m., dar nebuvo galimybės prieš pradedant lankyti mokyklą pasiskiepyti vakcina su kokliušo komponentu. Didėjantis sergamumas patvirtina, kaip svarbu prieš pradedant lankyti mokyklą skiepytis minėta vakcina. Norintiems apsisaugoti nuo kokliušo paaugliams ir vyresniems asmenims galima rekomenduoti mokamus skiepus vakcina, kurios sudėtyje yra difterijos ir stabligės anatoksinų bei neląstelinio kokliušo komponentų. Kaip derinti šią vakciną su jau galbūt įskiepyta palaikomąja difterijos ir stabligės vakcinos doze, kurios įskiepijimas numatytas 15 – 16 m. amžiuje, turi nuspręsti šeimos gydytojas.

Kauno apskrityje kokliušu susirgo ir du suaugusieji:

57 m. amžiaus vyras, kurio visos skiepų istorijos išsiaiškinti nepavyko. Tačiau jei jis buvo skiepytas pagal tuo metu galiojusį vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, paskutinė vakcinos dozė nuo kokliušo jam galėjo būti suleista ne vyresniam, kaip 2 metų amžiaus.

 31 metų amžiaus vyras, kurio imunitetas jau bus išblėsęs, nes vakcina su kokliušo komponentu paskutinį kartą skiepytas beveik prieš trisdešimt metų. Tokio amžiaus asmenims, kaip ir paaugliams, galima rekomenduoti vieną mokamą vakcinos dozę, kurios sudėtyje yra difterijos ir stabligės anatoksinų bei neląstelinio kokliušo komponentų.

Ir tik trim atvejais sirgo maži vaikai, kuriuos dar turėtų saugoti skiepai. Jauniausias –2 metų vaikas, paskutinį kartą nuo kokliušo skiepytas vos prieš metus. Tai buvo pirmoji stiprinančioji dozė, kuri įskiepyta vėliau, nei tai numato vaikų profilaktinių skiepų kalendorius. Dažniausiai skiepai vėluoja, kai paskirtu laiku vaikas serga, o dažnai sergantys vaikai paprastai turi silpnesnį imunitetą, dėl to ir imunoprofilaktika jiems gali būti ne tokia efektyvi nei sveikiems vaikams. Skiepų kalendoriaus nustatytų terminų nesilaikymas taip pat gali būti priežastis, dėl ko nesusiformavo pakankamas apsauginis imunitetas.

Susirgo ir du penkiamečiai, kurie buvo skiepyti beveik laiku. Šie kokliušo atvejai įrodo, kad imunoprofilaktika padeda išvengti sunkių šio susirgimo formų. Be to, bet koks nesilaikymas vaikų skiepijimų kalendoriuje numatyto laiko, dėl vienų ar kitų priežasčių gali sukelti nesklandumų ateityje.

Priežastys ir simptomai

Kokliušą sukelia bakterija Bordetella pertussis. Liga plinta oro lašeliniu keliu ir yra labai užkrečiamas.

Inkubacijos laikotarpis yra 7 – 10 dienų, kartais - nuo 4 iki 21 dienos.

Kokliušo liga gali būti suskirstyta į į tris stadijas: katarinė stadija trunka pirmąsias 1–2 savaites,

pasireiškia sloga, čiaudėjimu, neaukštu karščiavimu, lengvu kosuliu (simptomai būdingi įprastam peršalimui).

Paroksizminė stadija dažniausiai trunka 1 – 6 savaites, bet gali užsitęsti iki 10 savaičių. Būdingas požymis -priepuolinis, spazminio pobūdžio kosulys. Kosulio priepuolio metu kaitaliojasi ilgas įkvėpimas ir daug kosulio elementų. Kūdikiai ir maži vaikai dažniausiai serga labai sunkiai, pamėlynuoja ir vemia.

 Sveikimo stadija dažniausiai trunka 2 – 6 savaites, bet gali tęstis mėnesius. Nors kosulys dažniausiai išnyksta po 2–3 savaičių, priepuoliai gali vėl atsirasti, užsikrėtus bet kuria kvėpavimo infekcija. Šioje stadijoje taip pat galima užkrėsti kitus, ypač neskiepytus ir kūdikius.

Ar kokliušas sunki liga?

Kokliušas gali būti labai sunki liga, ypač kūdikiams. Hospitalizacijų ir komplikacijų dažnis didėja mažėjant amžiui. Vaikai iki trijų mėnesių amžiaus sudaro 85 proc. mirusiųjų nuo kokliušo. Apsunkintas kvėpavimas, lydintis kokliušą labai išsekina ir įbaugina ligonį ir jo šeimą.  Nors suaugusieji retai serga sunkia kokliušo forma, bet taip pat dažnai lankosi pas gydytoją ir būna ilgai nedarbingi, ypač jei kokliušas neįtariamas, kaip užsitęsusio kosulio priežastis. Be to, suaugusieji, sergantys kokliušu, gali užkrėsti kūdikius, su kuriais turi artimą sąlytį.

Jaunesni pacientai turi didesnę kokliušo komplikacijų riziką nei vyresni. Dažniausia komplikacija yra antrinė bakterinė infekcija, kuri ir sukelia daugumą mirčių nuo kokliušo. Plaučių uždegimas pasireiškia vienam iš 20 susirgusiųjų kokliušu, šis procentas yra didesnis, jei vaikas jaunesnis nei 6 mėnesių amžiaus.  Kūdikiams dažniau pasireiškia neurologinės komplikacijos, priepuoliai, encefalopatija, kuri išsivysto dėl deguonies trūkumo smegenyse. Kitos lengvesnės komplikacijos: ausų uždegimai, blogas apetitas, dehidratacija.

 Net 5 proc. suaugusiųjų, susirgusių kokliušu, suserga pneumonija, 4 proc. – lūžta šonkauliai. Kitos suaugusiųjų komplikacijos: sąmonės netekimas, šlapimo nelaikymas moterims, išvaržos, angina ir svorio kritimas.

Kokliušo diagnozė dažniausiai patvirtinama vadovaujantis klinikiniais simptomais, nors laboratoriniai tyrimai būtini diagnozės pagrindimui.

Didžiausia užsikrėtimo rizika - katarinės stadijos metu ir dvi savaites, pasireiškus būdingam kosuliui (apytiksliai 21 dieną).

Ar tai dažna liga?

Iki pradedant visuotinį kūdikių skiepijimą kokliušu persirgdavo visi vaikai. Šiuo metu daugelyje išsivysčiusių šalių, pasiekus dideles vaikų skiepijimų apimtis, kokliušas yra gana reta liga. Tačiau dėl mažėjančių mikrobiologinių tyrimų skaičiaus kokliušas gali likti nediagnozuotas. 2003 m. pasaulyje buvo 17,6 milijono susirgimų kokliušu ir apie 380 tūkstančių susirgusiųjų nuo jo mirė. Lietuvoje nuo kokliušo pradėta skiepyti 1956 m., kai per metus susirgdavo iki 9 tūkstančių asmenų. Paskutinį dešimtmetį Lietuvoje registruojama iki 20 – 60 kokliušo atvejų kasmet.

Ar galima susirgti kokliušu daugiau nei vieną kartą? Reinfekcija nėra dažna, bet galima. Imunitetas, susiformavęs persirgus, gali sumažėti per 7 metus.

 Kauno visuomenės sveikatos centras

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Tulžies pūslės akmenys apie save įspėja skausmais – kaip į juos reaguoti?
Nemalonus skausmas po dešiniuoju šonkaulių lanku – vienas pagrindinių simptomų, leidžiančių įtarti susiformavus tu...
Respublikinei Vilniaus universitetinei ligoninei toliau vadovaus doc. dr. J. Kutkauskienė
Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto skelbtą konkursą laimėjo ir į Respublikinės Vilniaus universite...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų