Kokių sveikatos paslaugų reikia jaunimui? Diskusija prasidėjo

Pernai rugsėjo mėnesį prasidėjo projektas, kuriuo siekiama sukurti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelį ir jį pradėti kur nors įgyvendinti. Prie modelio kūrimo dirbo Sveikatos ekonomikos centras kartu su Sveikatos mokymų ir ligų prevencijos centru, Rokiškio pirminės sveikatos priežiūros centru ir Rokiškio rajono savivaldybės Visuomenės sveikatos biuru.

Reklama

Šiuo metu projektas yra įgyvendinęs pirmąjį etapą – sukurtas jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teorinis modelis. Šis modelis pradedamas tikrinti Rokiškio savivaldybėje. Pasak modelį kūrusių ekspertų, jaunimas yra ypač pažeidžiama visuomenės grupė, kuri labiau nukenčia, jeigu nesilaikoma šiuolaikinių principų. Kokie tie šiuolaikiniai principai? Ko jaunimas nori iš sveikatos sektoriaus? Kokių jiems reikia paslaugų?

Modelyje – ne vien tik gydymas

Sveikatos ekonomikos centro ekspertas, projekto vadovas Romualdas Buivydas sako, jog net 19 mėn. besitęsiančio projekto tikslas - suformuluoti ir įdiegti jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų modelį.

Teorinis modelis jau sukurtas. Dabar vyksta pilotinio modelio diegimas Rokiškio savivaldybėje. Vėliau bus konsultuojamos tos savivaldybės, kurios norės prisidėti prie šio modelio praktinio įdiegimo.

„Sveikatos priežiūrą daugelis supranta kaip gydymą. Gerai, kad projekte šis terminas buvo išplėstas, apimtas ne tik gydymas, bet ir visos kompleksinės paslaugos – prevencija, stebėsena, konsultavimas, įskaitant jaunimo poreikiams pritaikytą sveikatos mokymą bei ugdymą. Pagal PSO kriterijus, tai turėtų būti prieinamos paslaugos, nediskriminuojančios, garantuojančios konfidencialumą, atitinkančios poreikius, teikiamos kvalifikuoto personalo ir saugioje, jaunimo poreikius atitinkančioje aplinkoje“, - kalbėjo R. Buivydas.

Pasak R. Buivydo, sukurti tokį modelį nėra lengva užduotis. „Mes atlikome teisinės bazės analizę ir tapo aišku, kaip skirtingai mes suvokiame sąvoką „sveikatos priežiūros paslaugos“. Iš esmės, tokias paslaugas gali teikti tik licencijuotos medicinines paslaugas teikiančios įstaigos. Kurdami modelį mes galvojome apie visų sektorių bendradarbiavimą. Jeigu tik gydysime, o kiti sektoriai „žudys“, rezultatas nebus efektyvus“, - sakė R. Buivydas.

Kuriant modelį buvo įvertinta esama situacija, parengti problemų sprendimų algoritmai (pavyzdžiui, prie visuomenės sveikatos biurų esantis atvejo vadybininkas) ir sukurtas portalas, priimtinas jaunimui, kuris veiks kaip vedlys, teikiantis informaciją.

Jaunystė nesibaigia ties 18 gimtadieniu

Vilniaus universiteto profesorius, Jungtinių Tautų (JT) ekspertas Dainius Pūras vizituoja įvairias pasaulio šalis ir iš šalies gali pasakyti, kad Lietuva dėl jaunimo teisių „namų darbų neatliko“. Prof. D. Pūras siūlo neformalizuoti 18-ojo gimtadienio kaip atskaitos taško, kada tampama suaugusiu.

„Teisiškai vaiku laikomas asmuo iki 18 metų ir jo teisės saugomos pagal JT konvenciją. Egzistuoja nemažai pavyzdžių, kai septyniolikmetis dvasiškai ir emociškai yra labiau subrendęs nei devyniolikmetis, todėl formaliai žiūrėti į šitą 18 metų ribą gal ir nereikėtų. Vokietijoje, pavyzdžiui, yra lanksčiau teikiamos paslaugos. Vaikų ir jaunimo psichiatrai konsultuoja jaunuolius ir 26-erių metų, nėra tokios biurokratijos, kad jei vakar tau 18 m. suėjo, tai rytoj baigiasi tau teiktos konsultacijos. Kitas dalykas, dabar yra daug įrodymų iš neuromokslų srities, kad nervų sistemos smegenų srityse, kurios atsako už mūsų žmogišką elgesį, bręsta ilgiau nei iki 18 metų, vadinasi, branda tęsiasi ilgiau. Su tuo ir siejamas tas dėsningumas, kad jeigu prasideda kokie psichikos sutrikimai, jie prasideda tarp 14 ir 28 metų, nes tuo metu vyksta subtiliausių psichikos ir smegenų dalių raida. Tuo metu yra didžiausios vystymosi galimybės plačiąja prasme, bet tuo pačiu yra ir didžiausios rizikos“, - sakė profesorius.

Jaunimą „užknisa“ hipergloba

Prof. D. Pūras, kalbėdamas apie jaunimo ir politinius sprendimus priimančius asmenis ar tiesiog artimiausius jų aplinkos suaugusiųjų santykius, tvirtina, jog yra du galimi elgesio kraštutinumai: kai dėmesio skiriama per mažai ir kai globa būna per didelė.

„Kai jaunimas yra moralizuojamas, kai nesiklausoma jų nuomonės ir už juos priimami sprendimai, tokiam elgesiui nusakyti jie turi puikų žodį „užknisa“. Šito moralizavimo netrūksta visame pasaulyje, per daug jo, mano nuomone, yra ir Lietuvoje“, - kalbėjo prof. D. Pūras.

Jis paminėjo tarptautines konvencijas, kuriose aprašoma, kokias teises turi žmones. Kalbėdamas apie jaunimą, jis labai akcentavo lytinį švietimą.

„Paskutinėse rekomendacijose Lietuvai reiškiamas rūpestis dėl informacijos vaikams, paaugliams apie lytinę, reprodukcinę sveikatą, taip pat kad trūksta draugiškų vaikams, paaugliams paslaugų, kontracepcijos, konfidencialių testų. Komitetas jau trečią kartą rekomenduoja Lietuvai, kad paaugliai galėtų gauti konfidencialų gydymą, konsultavimą; siūlo įvesti privalomą lytinį reprodukcinį dalyką mokyklose“, - sako prof. D. Pūras.

Prakalbęs apie sukurtą jaunimui palankių paslaugų sveikatos modelį, jis vadina tai svarbiu procesu, gal net tam tikru Lietuvos istorijos puslapiu.

„Nedramatizuodamas noriu pasakyti, kad Lietuva neįgyvendina žmogaus teisių ir šiuolaikinės sveikatos principų. Paslaugų jaunimui veiksmingumą ir lemia, ar nuosekliai bus įgyvendinti šie du principai. Daug yra įrodymų, kodėl jaunimas ir paaugliai yra pažeidžiama grupė, jeigu nesilaikoma šiuolaikinių principų, ypač dėl emocinės socialinės raidos. Žmogus turi įsitvirtinti kaip savo likimo šeimininkas ir iš vaiko į suaugusio statusą pereiti nėra lengva, nes vaikui daug kas atleidžiama, o iš jaunuolio jau daug reikalaujama. Mes turime padėti vaikui tapti ne tik savo likimo, bet ir savo sveikatos šeimininku“, - sakė profesorius.

Ką galvoja jaunimas

Prie sveikatai palankaus modelio kūrimo prisidėjo ir trys jaunimo organizacijos, formulavusios savo poreikius. Pasak Lietuvos medicinos studentų asociacijos (LiMSA) atstovės Aistės Mikalauskaitės, jaunimui palankaus modelio kūrimas turėtų būti visų įstaigų bendradarbiavimo rezultatas. „Mes pasiūlymus įvairioms valdžios institucijoms teikėme jau ne vieną kartą, tačiau jie, deja, nebuvo išgirsti“, - paminėjo A. Mikalauskaitė.

Pasak LiMSA atstovo Karolio Baliutavičiaus, siekiant gerinti sveikatos sistemą jaunimui palankia linkme, turėtų būti įtrauktos švietimo įstaigos, tėvų bendruomenės, visuomenės sveikatos biurai.

„Manome, kad turėtų būti sukurta jaunimui patogi naudoti internetinė platforma, įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos, jaunimo centrai ir, žinoma, sukurtas ir stiprinamas jaunimui palankių poliklinikų bei ligoninių tinklas. Švietimo įstaigos yra svarbios, nes vaikai, jaunuoliai jose praleidžia daug laiko. Juose pasigendama sveikatos stiprinimo, trūksta lytiškumo ugdymo. Reikia stengtis fokusuotis ne tik į žinias, bet ir įgūdžių ugdymą“, - kalbėjo K. Baliutavičius.

Pasak studentų organizacijos atstovo, jaunimas pasigenda iniciatyvos iš visuomenės sveikatos biurų. Jie pademonstravo, kaip atrodo Marijampolės VSB tinklalapyje esanti skiltis jaunimui. „Galbūt tai patrauklu vaikams, nes spalvinga ir šmaikštu, bet jaunuoliui tai bus visai nepriimtina. Kas apmaudžiausia, tai yra „gerasis pavyzdys“, nes kitų miestų VSB tinklalapiuose net ir to nėra“, - atkreipė dėmesį K. Baliutavičius.

Pasak jo kolegės A. Mikalauskaitės, jaunimas daug laiko praleidžia prie kompiuterių ir kitų išmaniųjų įrenginių. „Kodėl to nepritaikius sveikos gyvensenos ugdymui ir informacijos sklaidai? Internete yra daug informacijos, bet kiek ji kokybiška ir patikima, jeigu ji nėra aprobuota specialistų? Dėl to mes manome, kad turi atsirasti jaunimui skirtas portalas, kuriame galima būtų perkelti dalį interaktyvių paslaugų, pavyzdžiui, testus, kurie leistų aptikti tam tikras sveikatos problemas. Kita problema – jaunuoliai nelabai sportuoja ir nežino, kaip sveikai maitintis. Galima pritaikyti internetinę platformą ir tokiam dalykui – išmanusis įrenginys išmeta jums apps‘ą, kuriame suvedami šiuo metu šaldytuve turimi maisto produktai, iš kurių galima pagaminti sveiką patiekalą. Internete galima taikyti konsultacijas ir ne mažiau svarbu, kad šitą platformą prižiūrėti būtų nuolat kviečiami jaunimo atstovai“, - kalbėjo A. Mikalauskaitė.

Jaunimui reikia konfidencialumo

Kas svarbu jaunuoliui vertinant ir renkantis poliklinikų ar ligoninių paslaugas? Į ką jaunuoliai kreipia dėmesį? „Buvo atliktas tyrimas, kuris parodė, kad jiems svarbu išklausymas, nemokama paslauga, veikianti žemo slenksčio principu, konfidencialumas, tolerantiškumas, jauki aplinka, anonimiškumas, pagarba asmens pasirinkimui. Jaunam žmogui labai svarbus principas – kad nereikėtų šeimos gydytojo siuntimo. Taip pat tyrimas leido padaryti išvadą, kad jaunam žmogui gydymo įstaigoje reikia konsultacijos be balto chalato, kad jos būtų teikiamos po pamokų ir geriausiai, jeigu būtų galimybė kalbėti su tos pačios lyties asmeniu“, - pabrėžė LiMSA atstovai.

Dar viena aktuali problema – kaip į veiklas įtraukti vaikus ir jaunimą, kurie nepriklauso jokioms nevyriausybinėms organizacijoms? Kaip teikti jiems paslaugas, jeigu jie išlieka nematomi paslaugų teikėjams? Apie tai buvo nemažai diskutuojama jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelio sukūrimo pristatymo renginyje. Taip pat užvirė diskusija dėl konfidencialumo principo ir tėvų reikalingumo ar nereikalingumo apsilankant pas gydytoją. Kaip ir sakė prof. D. Pūras, akivaizdu, kad šis projektas – tai naujas įrašas nerašomoje Lietuvos sveikatos istorijoje, nes skirtingi sektoriai pradėjo kalbėti ir diskutuoti, nepamiršdami ir jaunimo.