Keturi kineziterapeuto patarimai, kaip išsirinkti kuprinę

Mokyklinė kuprinė yra vienas iš svarbiausių pirkinių ruošiantis naujam mokslo sezonui. Ją vaikams tenka nešioti apie 180 dienų per mokslo metus, todėl kineziterapeutas Eldoras Rimša atkreipia dėmesį, kad sunki, netinkamai parinkta ir netaisyklingai nešiojama kuprinė gali turėti neigiamos įtakos vaiko sveikatai ir savijautai. Specialistas moko, kaip išsirinkti tinkamą kuprinę, kad kelionės į mokyklą ir atgal būtų ne tik saugios, bet ir malonios. 

I patarimas – tinkamas kuprinės dydis

Tarp mokyklinių priemonių pirkinių planuojantiems įsigyti ir visus mokslo metus ar ne tik vieną sezoną tarnausiančią kuprinę, kineziterapeutas Eldoras Rimša pataria atkreipti dėmesį į kelias svarbias taisykles, kurios padės saugoti vaiko sveikatą.

Pasak E. Rimšos, tėvai neretai klysta, kai vaikui nuperka per didelę kuprinę, tikėdamiesi, kad jos užteks ilgam. Tačiau „ant išaugimo“ pasirinkta kuprinė gali trukdyti vaikui laisvai judėti ir neigiamai veikti laikyseną. Stovint kuprinė neturėtų būti žemiau juosmens linijos, o sėdint – neturėtų pakilti virš pečių. Specialistas pastebi, kad, skirtingų tyrimų duomenimis, netaisyklingą laikyseną turi nuo trečdalio iki dviejų trečdalių vaikų visame pasaulyje.

„Nors netaisyklinga laikysena savaime nėra sveikatos sutrikimas, įrodyta, kad ji gali turėti įtakos mūsų savijautai, raumenų–skeleto sistemai bei organizmo sistemų veiklai. Todėl svarbu laiku pastebėti laikysenos pokyčius ir konsultuotis su specialistais“, – nurodo kineziterapeutas.

II patarimas – optimalus kuprinės svoris

Dauguma gamintojų žino, kad mokyklinės kuprinės per metus turi atlaikyti ne vieną išbandymą – jos turi būti ir atsparios, ir patogios. Kokybiškų kuprinių medžiaga paprastai būna neperšlampama, antibakterinė ir apsaugota nuo ultravioletinių saulės spindulių.

„Tačiau svarbiausia, kad atspari ir kokybiška medžiaga nebūtų sunki. Kuprinės su visais daiktais svoris neturėtų viršyti 10–15 proc. jos nešiotojo kūno svorio. Taigi, jei moksleivis sveria, tarkime, 40 kilogramų, kuprinės su turiniu svoris neturėtų viršyti 4–6 kilogramų“, – dėsto E. Rimša ir priduria, kad tuščia pradinuko kuprinė neturėtų sverti daugiau nei 700 gramų, o vyresniųjų klasių moksleivio – iki 1 kilogramo.

III patarimas – geros kuprinės petnešos ir dirželiai

Pasak kineziterapeuto, pačios geriausios petnešos yra plačios – jos leidžia tolygiau paskirstyti krūvį pečiams ir nugarai. Taip pat, pasak jo, svarbu rinktis kuprinę su dviem petnešomis, o ne viena. „Kuprinę reikėtų nešioti ant abiejų pečių, o ne vieno“, – primena E. Rimša.

Specialistas priduria, kad verta atkreipti dėmesį ir į papildomus dirželius kuprinės apačioje ar priekyje – jie tvirtinami ties juosmeniu ar krūtine ir padeda dar geriau paskirstyti kuprinės svorį ant viso kūno.

IV patarimas – orui pralaidi kuprinės nugarėlė

E. Rimša taip pat pasakoja, kad, jeigu kuprinė priglunda prie kūno, bet jos medžiaga nepraleidžia oro, nugara ima labiau prakaituoti tarsi būtų uždėtas šiltas kompresas, ilgainiui tai gali sukelti taip pat įvairius sveikatos negalavimus.

Todėl tiek renkant kuprinę pirmokui, tiek septintokui vertėtų atsižvelgti, kad jos nugarėlė būtų ortopedinė ir pralaidi orui. „Ant kuprinės esančios minkštos pagalvėlės padeda nugarai prisitaikyti prie kuprinės ir suteikia komforto jausmą“, – sako kineziterapeutas.

Pasak specialisto, jeigu vaikui, paaugliui pasireiškia nugaros, pečių skausmai ar kiti neįprasti simptomai, pavyzdžiui, sumažėjęs kvėpavimo pajėgumas, viršutinių galūnių tirpimas, vertėtų peržvelgti, ar kuprinė nešiojama taisyklingai ir ar jos svoris nėra per didelis. Jei simptomai nepraeina, rekomenduojama kreiptis į gydytoją ar kineziterapeutą.

Ragina daugiau judėti

Vis dėlto E. Rimša pataria nepervertinti kuprinės įtakos moksleivio savijautai. Jis atkreipia dėmesį į kitus rizikos veiksnius, tokius kaip nutukimas ir antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, prasta psichoemocinė būklė, augimo spurtas ar ilgas naudojimasis mobiliaisiais įrenginiais. Tad ruošiantis naujiems mokslo metams tėvams kartu su vaikais verta aptarti ne tik, kokią kuprinę rinktis, bet ir kaip sveikiau maitintis ir daugiau judėti.

Jis primena, kad pagal naujausias Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijas, vaikai ir paaugliai nuo 5 iki 17 metų, kasdien turėtų bent vieną valandą užsiimti vidutinio ar didelio intensyvumo fizine veikla. Tinka važinėjimas dviračiu, sportiniai žaidimai, plaukimas ar kita aktyvi veikla.

Taip pat kineziterapeutas rekomenduoja bent tris kartus per savaitę atlikti kaulų ir raumenų stiprinimo pratimus. Tam puikiai tinka pasipriešinimo pratimai, paremti baziniais žmogaus judesiais – pritūpimai, įtūpstai, atsispaudimai, šuoliai ir pan.

„Svarbu, kad vaikai būtų kuo mažiau sėslūs ir trumpintų laiką, praleidžiamą prie ekranų – televizorių, telefonų ir planšečių. Remiantis tyrimų duomenimis, tik vienas iš penkių vaikų nuo 11 iki 17 metų laikosi šių rekomendacijų“, – dalinasi kineziterapeutas E. Rimša.