Kodėl verta atkreipti dėmesį į maisto produktų pakuotes
Savo mityba ir sveikata besirūpinantys stropūs pirkėjai negaili laiko ir noriai studijuoja informaciją ant parduotuvėse esančių maisto prekių pakuočių. Pradedant kalorijomis ir riebalų kiekiu, taip pat konservantais, antioksidantais, kvapikliais ir kitais priedais, baigiant „Tinka vartoti iki...“ – viskas yra svarbu, kai kalbame apie maisto kokybę ir rūpinimąsi savo sveikata. Tačiau užmirštame vieną ne mažiau svarbų dalyką – maisto produktų pakuotę.
175 pavojingi chemikalai
Prieš gerą mėnesį labdaros organizacija „Food Packaging Forum“ (Šveicarija) organizavo su maisto pakuotėmis susijusi tyrimą. Nustatyta, jog įvairių maisto pakuočių (kurios dažniausiai liečiasi ir su pačiais maisto produktais) sudėtyje galima rasti net 175 sveikatai daugiau mažiau pavojingus chemikalus. Blogiausia, kad tie chemikalai maisto pakuočių gamyboje yra naudojami visiškai legaliai tiek JAV, tiek Europoje. Ir apskritai maisto pakuočių sudėtis yra palyginti kukliai kontroliuojama.
Iš pažiūros juk nieko čia blogo – sveiko proto žmogus maisto pakuočių nevalgo. Tačiau taip jau yra, kad pakuotėje esančios medžiagos (kaip, pavyzdžiui, minėti kenksmingi chemikalai) kontaktuoja su maistu. Dargi labai nedideliais kiekiais išsiskiria bei patenka ant maisto, kurį ir valgome. Galbūt net kiekvieną dieną. Toks pakuočių medžiagų patekimas ant maisto gali įvykti ir transportuojant maisto produktus iš vienos vietos į kitą, kuomet pakuotės yra judinamos, gali būt suspaudžiamos ir t.t. Taip pat laikant maisto produktus su pakuote netinkamomis sąlygomis prekybos vietoje ir ypač namuose – saulėje, drėgmėje, esant kitoms nepalankioms sąlygoms. Ir dar dėl daugybės kitų priežasčių.
Ir galiausiai pasirodo, jog daugelis folijos, skardinių, plastikinių maišelių ir kitų pakuočių sudėtyje esančių chemikalų laikomi kancerogenais, mutagenais bei kenkiančiais reprodukcinei sistemai. Kai kurie jų pasižymi sąlyginai švelnesniu poveikiu. Pavyzdžiu, trikdo hormonų pusiausvyrą ar veiklą. Dar kiti kumuliuojasi, kaupiasi aplinkoje ir žmogaus organizme, o poveikiai iki galo neištyrinėti ir tik nuspėjami.
Kas sukėlė nerimą
Apie tyrimą buvo rašyta moksliniame žurnale „Food Additives and Contaminants, Part A.“. Tyrimo autoriai iš „Food Packaging Forum“ ilgai ir išsamiai studijavo visuomenei prieinamuose šaltiniuose rastas įvairių pakuočių (plastikinių maišelių, folijos, skardinių, kartono gaminių ir t.t.) sudėtis. Šias sudėtis lygino su oficialiomis Europos ir JAV duomenų bazėmis, kurios skelbia informaciją apie įvairiausių chemikalų kenksmingumą.
Sunerimta netrukus – tada, kai tarp pakuočių chemikalų rasta medžiagų, sukeliančių vėžį, galinčių aktyvuoti pokyčius genetiniame lygmenyje arba pažeidžiančių žmogaus dauginimosi funkcijas, lytinę sistemą.
Štai viena iš chemikalų grupių, kuri sutrikdo hormonų pusiausvyrą, yra plastiko turinčiose pakuotėse naudojami ftalatai. Ftalatų patekimas į organizmą gali sukelti vyrų nevaisingumą, vaikų lytinių organų neišsivystymą, vėžį. Įpakavimų sudėtyje rastos kitos cheminės medžiagos - benzofenonai ir organotinai taip pat pakeičia hormonų veikimą, trikdo jų funkciją. Šių medžiagų yra ir rašalo, naudojamo užrašams ant maisto pakuočių, sudėtyje.
Tyrimo autoriai iškėlė klausimą, ar teisinga vartotojo atžvilgiu maisto pakuotėse naudoti chemikalus, pasižyminčius tokiomis savybėmis. Mat dažnas vartotojas net nesusimąsto, jog perkant maisto produktus reikia atkreipti dėmesį ne tik į maisto produktų sudėtį, bet ir į pačią pakuotę. Dar daugiau, vartotojas nesitiki maisto pakuotėje rasti sveikatai žalingų medžiagų, kurios galų gale gali patekti ir į jo ar jo šeimos narių organizmą.
Griežtai nekontroliuojama
Viena iš „Food Packaging Forum“ vadovių - daktaro laipsnį aplinkos toksikologijos moksle turinti Jane Muncke pasakoja: „Šiuo metu nemažai institucijų kontroliuoja įvairių chemikalų buvimą tokiuose gaminiuose, kaip vaikų žaislai, švaros ir higienos prekės, dažymo priemonės, rūbai, baldai, elektros prietaisai. Tačiau mažai dėmesio kreipiama į maisto pakavimo medžiagas. O mes norime dėmesį į tai atkreipti“.
Kalbėdama apie institucijas, Jane Muncke turėjo omenyje Europos cheminių medžiagų agentūrą ir REACH (Registration, Evaluation, Authorisation and Restriction of Chemicals) reglamentą. Pagrindinis REACH tikslas – apsaugoti žmogų ir aplinką nuo chemikalų, naudojamų pramonėje. Tačiau maisto pakuotės nėra griežtai kontroliuojamos. O štai už maisto saugumą ir higieną Jungtinėje Karalystėje atsakinga Food Standards Agency patikino, kad visos naudojamos medžiagos maisto pakuočių gamyboje yra leistinos ir vartotojai neturėtų baimintis dėl savo sveikatos net ir po tokių tyrimą ar publikacijų.
Jane Muncke tęsia: „Nors kol kas tokie svarbūs dalykai nėra griežtai apibrėžiami, mes nuoširdžiai patariame gamintojams atsižvelgti į šią informaciją. Taip bus užtikrinta maksimali maisto produkto kokybė ir saugumas vartotojo sveikatai. Gamintojai turėtų palaipsniui pereiti prie saugesnių, alternatyvių maisto pakuočių. Tokiu būdu bus galima įgyti ir didesnį vartotojo pasitikėjimą“.
Būti atidesniems ir budresniems J. Muncke patarė ir vartotojams. Pavyzdžiui, atkreipti dėmesį, kokiose pakuotėse maistas supakuotas. Taip pat, ar pakuotės nesulankstytos, nepažeistos, ar tinkamai laikomi maisto produktai.
Kokie tie sveikatai pavojingi maisto pakuočių chemikalai?
Maisto pakuočių sudėtyje rasti 175 įvairūs chemikalai, tačiau labiausiai baiminamasi dėl tokių aptiktų chemikalų, kaip įvairūs ftalatai, benzofenonai, formaldehidas, parabenai, įvairūs fenoliai, sunkiųjų metalų junginiai ir kt.
Ftalatai jau seniau buvo pakliuvę į mokslininkų akiratį. Nustatyta, jog šios cheminės medžiagos pasižymi hormonų veiklą trikdančiu poveikiu. Pavyzdžiui, slopina vyriškų hormonų veiklą, pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Ypač pavojingos šios medžiagos nėščiai moteriai, vaisiui įsčiose arba paauglystėje, kuomet hormonų veikla „jautriausia“. Nustatyta, jog iš aplinkos į organizmą patenkant ftalatams nėštumo metu, padidėja apsigimimų rizika bei rizika gimti labai mažo svorio naujagimiui. Maža to, ftalatai kenkia ir pačiam moterų bei vyrų vaisingumui. Pavyzdžiui, vyrams gali sukelti nevaisingumą kartu su sėklidžių bei sėklinių kanalėlių atrofija. Dėl to sumažėja spermos produkcija. Kai kurie ftalatai, pavyzdžiui, dibutilftalatas (DBP), slopina svarbius testosterono gamybai genus bei genus, reikalingus vyriškų lytinių organų išsivystymui. Tikėtinas ir moterų nevaisingumas, mat ftalatai slopina estrogenų gamybą kiaušidėse bei anovuliaciją. Nustatyta, kad kai kurie ftalatai pasižymi ir kancerogeniniu poveikiu, mat laboratorijos gyvūnėliams sukelia kepenų vėžį.
Panašiu poveikiu pasižymi ir benzofenonai. Manoma, kad šios medžiagos gali prisijungti prie įvairių receptorių, trikdyti ne tik lytinių, bet ir skydliaukės hormonų veiklą. O juk skydliaukės funkcija nulemia daugelį kitų organizmo funkcijų: širdies ir kraujagyslių sistemos veiklą, metabolizmą, virškinimą, kaulų formavimąsi.
Pastaruoju metu benzofenonai sieti ir su padidėjusiu sergamumu endometrioze. Tyrimų su gyvūnėliais metu nustatyta, jog benzofenonai neigiamai veikia ne tik endokrininę sistemą, bet ir inkstus bei kepenis. Pavyzdžiui, gali sukelti kepenų hipertrofiją arba adenomą, inkstų adenomą, hiperplaziją, neuropatiją, vėžį.
Parabenaipasižymi estrogeniniu aktyvumu, geba prisijungti prie estrogeno ir kitų hormonų receptorių. Manoma, kad šios medžiagos gali būti susijusios su krūties vėžio išsivystymu. Taip pat net maži parabenų kiekiai gali sukelti stiprias alergines reakcijas, egzemą. Dar daugiau, parabenai gali būti susiję su kūdikių vystymosi ir vaikų augimo sutrikimais, imuninės sistemos slopinimu, atminties ir dėmesio stokos problemomis, netgi priešlaikiniu senėjimu.
Taigi peršasi viena išvada: žiūrėkime ne tik ką valgome, bet ir į ką mūsų valgis supakuotas.
Šaltiniai:
https://www.thedailymeal.com/news/study-finds-175-dangerous-chemicals-us-food-packaging/71014
https://www.foodpackagingforum.org/
https://www.express.co.uk/life-class="naujiena_width100" style/health/487368/Food-packaging-contains-potentially-dangerous-chemicals
Susiję straipsniai
