Kodėl vaikas dažnai serga?

Klausimas. Dukrytei 1 m. ir 8 mėn. Iki šio rugsėjo dukrytė sirgdavo, bet ne taip dažnai kaip dabar. Sloguodavo su pakarščiavimais maždaug kas 2,5 mėn., išskyrus vasarą, tačiau nuo šio rugsėjo viskas pasikeitė. Pirmas kartas buvo maždaug rugsėjo 10 d. Tris dienas laikėsi temperatūra 38-39, vėliau sloga.

Spalio 2d. buvo paskiepyta 18 mėn. skiepu ir pneumokokine vakcina, nes nuo sausio planuojame lankyti darželį. Tąkart vėl kartojosi karščiavimas, vėliau sloga.

Išsigydžius maždaug po savaitės iš niekur nieko naktį vėl temperatūra pakilo iki 39, po trijų dienų atsirado sloga.

Ir štai vėl lapkričio 09 dieną pajutau, kad dukrytė karšta, 39 laipsniai, karščiavo visą pavakarę, o 4 val. nakties įdėjau paskutinę žvakutę ir iki dabar, t.y. 12 val. kol kas numušta. Dabar tik 37 laipsniai.

Beje, prieš savaitę pradėjom vartoti kordicepsą (bandau daryti bet ką, kad tik vaiko imuninė sistema būtų atsparesnė peršalimo ligoms).

Kokių priemonių turiu imtis,kad tos ligos nesikartotų, nes dabar per 2 mėn. jau ketvirtas kartas? Ar yra koks tyrimas, nustatantis karščiavimų priežastį? Šeimos gydytoja teigia, kad normalu, jog vaikas serga, o man tai neatrodo normalu. Prašyčiau kaip nors pakomentuoti šią situaciją. Milda

Reklama

Atsako vaikų ligų, vaikų plaučių ligų gydytoja dr. Indrė Būtienė

Kodėl Jūsų dukrytė taip dažnai serga, sunku iš karto pasakyti. Reikėtų išsamesnės informacijos ar tyrimų. Pateiksiu tik keletą priežasčių, kas gali sąlygoti ligų pasireiškimus.

Yra žinoma, kad dažnas antibiotikų vartojimas lemia dažnus vaikų sirgimus peršalimo ligomis. Galimas taip pat imuninės sistemos genetinis sutrikimas, todėl galima būtų atlikti imunologinius tyrimus, kurie parodytų, ar yra imuninės sistemos sutrikimų. Taip pat mažas geležies kiekis kraujyje (ir organizme), maistinių medžiagų ir kitų vitaminų trūkumas gali lemti neatsparumą ligoms.

Gana dažnai vaikai, nespėję atsigauti po ligos, pakartotinai susitinka su virusais ar bakterijomis ir vėl suserga. Tad net ir pasveikus kurį laiką reikėtų laikytis režimo, vengti masinio susibūrimo vietų, kol vaiko imuninė sistema visiškai sustiprės.

Pastaruoju metu itin daug kalbama ir šnekama, kad aplinkos tarša (oro tarša, įvairios cheminės medžiagos ir kt., ypač namiškių rūkymas) itin neigiamai veikia vaikų imuninę sistemą (ypač kvėpavimo takus), o tai lemia „nepaaiškinamas“ slogas, kosulius ir kitus simptomus. Tad reikėtų įvertinti ir namuose esančią aplinką.

Mano nuomone, reikėtų dar mergaitę apžiūrėti, ar nėra lėtinių infekcijų organizme, kurios kartkartėmis suaktyvėja. Reikėtų LOR gydytojo konsultacijos, taip pat galbūt įvertinti, ar yra žarnyno, o ir viso organizmo, disbiozė (gerųjų bakterijų trūkumas), ištirti dėl kirmėlinių infekcijų.

Kaip matote, dažno sirgimo priežasčių yra daug (dar gana daug nepaminėjau). Dalis vaikų paaugę taip dažnai nebeserga, o daliai pasireiškia lėtinės ligos, kurias tenka jau rimčiau gydyti (pvz., alerginė sloga, astma ar kt.).