Kodėl vaikai toliau maitinami uždraustais hidrintais riebalais?

Naujiems metams tik įsibėgėjus ir įsigaliojus vaikų maitinimo aprašo pasikeitimams išgirdome tėvų susirūpinimą, kad Kupiškio rajono mokykloje vaikai maitinami sausainiais su „iš dalies hidrintais” riebalais, kurie pagal vaikų maitinimo aprašą draudžiami naudoti nuo 2016 m. sausio 1 d. Ar kitos ugdymo įstaigos, maitinimo organizatoriai ir maisto tiekėjai žino apie šio teisės akto reikalavimus? Atsakingi visi, o kaltų nėra. Ar tėvai savo vaikams duoda tokius sausainius namuose?

Reklama

Ekspertai rado daugiau pažeidimų

Tėvai, kurie nenorėjo nurodyti kontaktų, pranešė: „Mokyklose rengiamos sveikatingumo savaitės, aiškinama apie sveiką mitybą, tačiau čia pat, valgyklose, vaikams siūlomas nesveikas maistas. Vaikai maitinami ukrainietiškais sausainiais su draudžiamais „iš dalies hidrintais“ riebalais, bei pridėjo nuotrauką.“

„Įvertinus ženklinimo etiketę, aiškiai matoma, dar vienas teisės akto pažeidimas – druskos kiekis viršija 1 gramą šimte gramų produkto, kaip nurodyta vaikų maitinimo apraše. Ukrainietiškuose grietinėlės skonio sausainiuose yra 1,1 gramas šimte gramų. Ar kitose mokyklose ir darželiuose tikrinami maisto produktai ir jų atitikimas šio teisės akto reikalavimams?

Nesvarbu, kad tai nėra žymus druskos kiekio viršijimas, tačiau ar būtinas konditerinių gaminių gamyboje druskos naudojimas ir tokiais kiekiais. Drįstu teigti, tikrai ne. Nevertinu natūraliai produkte esančio druskos kiekio, nes per mažas, kad būtų reikšmingas. Nurodyta vaikų maitinimo apraše – „sūrūs gaminiai“, kuriuose druskos daugiau nei 1 gramas šimte gramų produkto. Argi tai nėra vartotojų klaidinimas? Valgai saldaus skonio konditerinį gaminį, o iš tikrųjų gauni ne tik cukrų, bet druskos tiek, kad viršytų, suvalgius pusę kilogramo, net visos dienos Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą paros normą. Taip ir prarandami tikrieji pojūčiai.

Žinoma, nekalbu apie tokio produkto būtinumą vaikų maitinime. Tokio tipo sausainiai, apskritai, menkaverčiai – rafinuotų kvietinių miltų, rafinuoto cukraus, rafinuotos druskos ir kitų priedų mišinys, kuris duoda tuščias kalorijas, o tai savo ruoštu įtakoja, kad vaikai nevalgo sveikatai palankaus maisto“, – susirūpinusi sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Teisės aktai – sava vaga, o gyvenimas – kita

Prieš naujus metus informavome apie artėjančius vaikų maitinimo pokyčius, kad nuo šių metų vaikai turi gauti patiekalus, kuriuose ne tik mažiau cukraus ir druskos, bet maisto produktuose negali būti „iš dalies hidrintų” riebalų. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjo Almanto Kranausko pranešimą: „vaikų maitinimo tvarkoje draudžiami nuo 2016 m. sausio 1 d. „iš dalies hidrinti” riebalai, nes tai transriebalai, kurie blogiausia, kas gali būti iš visų riebalų“.

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, kad turėtų būti mažinamas iš riebalų gaunamas energijos kiekis, vietoje sočiųjų riebalų reikėtų vartoti nesočiuosius ir siekti eliminuoti iš mitybos transriebalus. Visi maisto produktai, turintys hidrintų riebalų, potencialiai žalingi mūsų organizmui, nes transriebalų net maži kiekiai, susiję su diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis bei siejami su nutukimu. Neigiamas poveikis sveikatai kyla suvartojant net ir mažą transriebalų kiekį. PSO rekomenduoja, kad transriebalų rūgščių vartojimas būtų ribojamas mažiau nei iki 1 procento bendrojo paros energijos kiekio, tai yra vidutiniškai iki 2 g per dieną.

Reikalavimai yra, teisės aktas įsigaliojęs, o jo vykdymas nevyksta. Kodėl? Darome prielaidą, kad reikalavimų nesilaikymą sąlygoja šio teisės akto dažni pokyčiai ir švietimo trūkumas.

„Ne tik visuomenė turi būti informuojama ir mokoma skaityti ženklinimo etiketes, supažindinama su teisės aktais, kurie galioja jų vaikų maitinime ugdymo įstaigose. Svarbiausia, kad atsakingi asmenys už maisto tiekimą ir maitinimo organizavimą žinotų ir vykdytų teisės aktų pokyčius, taip apsaugodami vaikus, kad draudžiami produktai nepatektų ant jų stalo. Sveikatos apsaugos ministerija draudžia tokių maisto produktų vartojimą vaikų mityboje ne šiaip sau, o dėl to, kad tai nepalanku sveikatai. Tėvų ir atsakingų už vaikų maitinimo organizavimą asmenų maisto reglamentavimo raštingumo didinimas turi būti vienas iš prioritetinių siekių valstybės sveikatos politikoje. Jie turi mokėti skaityti ženklinimo etiketėse nurodytą informaciją”, – teigia VšĮ „Tikra mityba“ direktorė Danguolė Gasparavičienė.

Ženklinimo pažeidimai gali klaidinti pirkėjus

Tačiau gali būti ir taip, kad vaikų maitinime atsidurs maisto produktai su „iš dalies hidrintais“ riebalais dėl to, kad sudedamųjų dalių sąraše bus nurodyta neteisingas ženklinimas. Kas tada prisiims atsakomybę?

„Prekybos centruose nustatėme maisto produktų ženklinimo su „iš dalies hidrintais“ riebalais neatitikimų Tarybos reglamentui (ES) Nr. 1169/2011. Dažnu atveju maisto produktai klaidina vartotojus, nes sudedamųjų dalių sąraše nėra bendro pavadinimo, kaip reikalauja teisės aktai, o nurodoma: „iš kurių dalis dalinai hidrinti”, „iš dalies hidrogenizuoti”, „dalinai hidrolizuoti”, „kurių dalis hidrinti”, „dalinai sukietinti”, nors teisės aktas taikomas nuo 2014 m. gruodžio 13 d. Tai ne tik eiliniam vartotojui klaidinanti informacija, bet retai suprantama ir maisto srities specialistui“, – sako sveikatai palankaus maisto technologė Raminta Bogušienė.

Tėvai ir asmenys, atsakingi už vaikų maitinimą, būkite budrūs, nes ne pelno siekiančios organizacijos „Tikra mityba” sveikatai palankaus maisto technologės atkreipia dėmesį, kad prekybos centruose retas konditerinis gaminys – be hidrintų riebalų. Vadinasi, tokiems produktams patekti ant Jūsų vaikų stalo tikimybė labai didelė.

VšĮ „Tikra mityba“ siekia didinti visuomenės ir maisto pramonės bei viešojo maitinimo sektoriaus sveikos mitybos raštingumą. „Mes sukūrėme „Sveikos mitybos standartą”, kurį įvertino profesionalai. Jis sudarytas iš daugybės kriterijų, vienas iš jų draudimas naudoti sveikatai palankių produktų gamyboje – „iš dalies hidrintus” riebalus.

„Sveikos mitybos standarto“ tikslas – inicijuoti pokyčius viešojo maitinimo sektoriuje, maisto pramonėje, kad atsirastų daugiau sveikatai palankių produktų bei patiekalų ir vartotojui būtų paprasta juos atpažinti. Siekdami šio tikslo, sukūrėme ne tik sveikos mitybos kriterijų rinkinį, bet ir atpažinimo ženklą vartotojams – „Sveikos mitybos standartas”. Turime viziją, kad norėdami valgyti sveikatai palankų maistą „čia ir dabar“, turėsime pasirinkimą ne tik viešojo maitinimo sektoriuje, bet ir prekybos centruose“, – įsitikinusi D. Gasparavičienė.

 Bernardinai.lt