Metams bėgant svoris auga, net jei ir mitybos įpročiai nesikeičia. Papildomų kilogramų atsiranda pamažu, tačiau neišvengiamai. Tam esama daugybės priežasčių, tarp kurių gali būti ir netaisyklinga mityba, nejudrus gyvenimo būdas, paveldimumas, socialiniai veiksniai, hormonų disbalansas.

Fizinis aktyvumas ir raumenų masės netekimas

Daugelis vyresnių žmonių norėtų susigrąžinti bent dalį tos energijos, kuri taip būdinga vaikams. Vaikai nepaprastai aktyvūs, nuolatos juda, šurmuliuoja, sukiojasi, bėgioja ir todėl žymiau rečiau nei suaugusieji priauga antsvorio.

Tačiau vos tik pradėjus eiti į mokyklą, hipodinamija pradeda savo sėkmingą planinę kelionę. Kuo daugiau metų praleidžiama mokantis, tuo daugiau laiko žmogus būna prie stalo ir vis dėlto turi mažiau galimybių bei laiko pajudėti.

Tyrimais įrodyta, kad sparčiai karjeros laiptais kylantys žmonės taip pat neretai pradeda mažiau laiko skirti fiziniam aktyvumui. Tapus vadovu, nešioti dokumentų, vaikščioti iš kabineto į kabinetą taip pat nebereikia – visais klausimais darbuotojas gali būti iškviečiamas į vadovo kabinetą.

Nepakankamas aktyvumas lemia, jog su maistu ir gėrimu gaunamos kalorijos nepernešamos į energijos reikalaujančius raumenis, o ima kauptis kaip riebalai.

Problema sustiprėja, nes raumenų masė po truputį mažėja. Kas dešimt metų, po trisdešimties, žmogaus raumenų masė menksta 3–5 proc. Šis procesas vadinamas sarkopenija.

Stresas

Vienas iš streso bruožų – jis veikia organizmo gebėjimą optimaliai perdirbti maisto medžiagas ir maisto produktus.

Ne mažiau žinoma ir tai, jog stresas verčia žmones valgyti daugiau nei įprastai. Tam egzistuoja paprastas paaiškinimas. Stresas organizmui – blogis, ir kūnas stengiasi apsiginti nuo jo teigiamomis emocijomis. O kas gali būti maloniau, nei skaniai pavalgyti?

Vaikystėje ir jaunystėje paprastai patiriame mažiau streso nei suaugę. Vaikas visada gali išsiverkti mamai ant kelių, ji jį nuramins bei paguos.

Reklama

Tačiau kuo žmogus vyresnis, tuo daugiau įsipareigojimų ir atsakomybių gula ant jo pečių. Įtampai augant, stimuliuojama daugybė sutrikimų – tarp jų, ir svorio augimas. Taip pat atminties ir kognityviniai sutrikimai, imuniteto kritimas, aukštas spaudimas, širdies ir kraujagyslių problemos.

Hormonų lygio mažėjimas

Senėjimo procesas susijęs ir su stipriu skirtingų hormonų gamybos sumažėjimu. Tokių kaip: augimo hormonų, estrogeno, progesterono, testosterono ir kitų skydliaukės hormonų.

Tyrimai parodė, kad pirmieji hormonų pokyčiai įvyksta apie 30-uosius gyvenimo metus. 65-ais gyvenimo metais daugumos hormonų lygiai paprastai nukrinta žemiau žemiausios sveikam žmogui būdingos normos ribos.

Su amžiumi susiję pokyčiai labiausiai ir nulemti augimo hormono. Su tuo susijęs ir raumenų masės sumenkimas, jėgų netekimas, riebalų kaupimasis pilvo srityje, miego ir nuotaikos sutrikimai.

Tyrimai taip pat rodo, kad papildoma augimo hormonų terapija padeda atkurti hormonų balansą ir, galbūt, sustabdyti negatyvius pokyčius. Kita vertus, šio metodo saugumas dar nepakankamai ištirtas ir įrodytas.

Ką daryti?

Ar galima išvengti ar bent jau pasipriešinti natūraliems procesams, kada imame ir priaugame svorio? Atsakymas į šį klausimą daugiausia priklauso nuo to, kiek esate pasiryžę su savimi padirbėti.

Didžiausią įtaką tam vis dėlto daro pakankamas kalorijų kiekio suvartojimas ir taisyklinga mityba. Kiti veiksniai – pakankamas fizinis aktyvumas ir reikiamas poilsis.

Kovoti su antsvoriu bėgant metams taps vis sunkiau. Tačiau teisingai maitindamiesi, sportuodami ir apsišarvavę kantrybe, su senėjimu susijusį svorio augimą galite pažaboti.

Pagal užsienio spaudą parengė J. Lūžaitė-Kajėnienė

Reklama