Kodėl raudonoji mėsa gali sukelti vėžį?

Raudonoji mėsa – tas maisto produktas, kurį sveikatos specialistai mėgsta palinksniuoti. Ypač kai kalba apie riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis ar net vėžiu. Ir tie specialistai visiškai teisūs, mat ne kartą ir ne du buvo įrodyta, jog raudonoji mėsa, jos dažnas vartojimas turi įtakos kardiovaskulinių ligų išsivystymui ir gali padidinti riziką susirgti onkologinėmis ligomis. Dėl širdies ir kraujagyslių ligų daugiau mažiau aišku – šioje mėsoje gausu mūsų kraujagyslėms nedraugiškų sočiųjų riebalų. O kodėl vėžys?

Reklama

Ne per seniausiai mokslininkai iš Kalifornijos medicinos universiteto į šį klausimą atsakė ir su pasididžiavimu išvadas paskelbė moksliniame leidinyje „Proceedings of the National Academy of Sciences“.

Ką padarė mokslininkai? Kai jie ėmėsi išsamiau tyrinėti raudonosios mėsos struktūrą, sudėtį, joje atrado cukraus molekulę, vadinamą Neu5Gc. Ši molekulė sukėlė didelių įtarimų dėl pačios paprasčiausios priežasties. Neu5Gc galime rasti daugelio žinduolių organizme, tačiau žmogaus organizme šios medžiagos nėra. Vadinasi, yra tikimybė, kad patekusi į mūsų organizmą ši molekulė gali išderinti daugelio organų sistemų veiklą ir pati, nors būdama maža, sukelti didelius pokyčius.

Kad tuo būtų įsitikinta ir praktiškai, mokslininkai pasitelkė laboratorinius gyvūnėlius. Iš laboratorinių pelyčių organizmo buvo pašalinta minėta cukraus molekulė, kad gyvūnėlio organizmas imituotų organizmą be šios molekulės, kaip žmogaus. Pelytės buvo dažnai maitinamos raudonąja mėsa. Kas nutiko po to? Buvo pastebėtas vėžinių ląstelių vystymasis.

Anot tyrimo vadovo daktaro Ajit Varki, prieš tai visi spėliojimai apie galimą cukraus molekulės įtaką buvo tik teoriniai. Tačiau imitavus organizmą be šios molekulės ir vėliau tai molekulei nuolat patenkant į tokį organizmą, pastebėti vėžiniai pakitimai.

It to būtų negana, mokslininkai tyrė įvairių rūšių raudonąją mėsą ir nustatė, kad daugiausia minėto cukraus molekulių rasta tokioje mėsoje, kaip kiauliena, aviena, jautiena. Taip pat Neu5Gc iš šios mėsos lengviausiai patenka į žmogaus organizmą ir yra absorbuojama į bendrąją kraujotaką.

Nepaisant tokio daug pamąstymų sukeliančio tyrimo, mokslininkai teigia, kad nedideli raudonosios mėsos kiekiai yra reikalingi žmogui, ypač jaunam, dėl kitų savybių. Tačiau piktnaudžiauti šia mėsa jokiu būdu nerekomenduojama.

Raudonojoje mėsoje gausu baltymų, omega-3 riebiųjų rūgščių. Ir jie yra būtini mūsų organizmui. Tačiau raudonojoje mėsoje dabar galime aptikti ir įvairių chemikalų, hormonų, antibiotikų. Į jos sudėtį įeina ir naujai aptikta molekulė, kuri gali būti viena iš vėžio priežasčių.

Šaltinis:

Varki NM, Samraj AN, Pearce OMT, Läubli H, Crittenden AN, and Bergfeld AK, et al. Proceedings of the National Academy of Sciences. 2014.