Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Kodėl mes taip mėgstame greitį?

2012-06-13 00:01:53

Stereotipas byloja: geras vairuotojas važiuoja greitai, lėtas važiavimas - nepatyrimo požymis. Kodėl net ir tuomet, kai esame pavargę, gyvename tokiu dideliu greičiu? Todėl, kad šios lenktynės leidžia mums įveikti daugybę baimių, teigia psichoanalitikai.

Genovaitės Privedienės nuotr.

Požiūris į greitį formuojasi ankstyvojoje vaikystėje kartu su pastangomis kuo greičiau įvykdyti motinos reikalavimus: "nusiramink", "būk protingas", "eik ant puoduko" etc. Vaikas trokšta mamai būti pats geriausias ir mokosi jai įtikti. Pagal psichoanalizę, už šios strategijos slepiasi siekis užimti tėvo vietą.

Būtent taip gimsta aistra lenktyniauti.

Spaudžiame akceleratorių...

Lenktynės su laiku, kurios dažnam tampa gyvenimo būdu, - tai mūsų pasąmonės bandymas apsiginti nuo nebūties. "Viskas, ką suspėsiu padaryti, atkovosiu iš mirties."

Greitis leidžia mums išvengti minčių apie savo būties trapumą. Kuo stipriau spaudžiame akceleratorių, tuo "gyvesni", galingesni įsivaizduojame esą.

Lėtumas asocijuojasi su tam tikru pasyvumu, bejėgiškumu, o tai kai kuriems vyrams ir moterims tiesiog nepakeliama.

Didelis greitis - narciziško pasimėgavimo šaltinis. Didindami gyvenimo tempą jaučiamės protingesni, galintys patenkinti kitų poreikius: viršininkų, mokytojų - tų, kuriems priskiriame valdžią savo atžvilgiu. Stropus mokinys, skubantis pakelti ranką, vos tik mokytojas ištarė klausimą, ne tik siekia pademonstruoti savo žinias, bet ir jaučia džiaugsmą, kad gali įvykdyti mokytojo užduotį ir taip pasijusti reikšmingas ir galingas žmogus.

Siekis mąstyti ir veikti greitai - tai bandymas kovoti su tuštumos pojūčiu, nenusakomu ilgesiu, kuris būdingas žmogaus būčiai.

Kuo daugiau mes darome, tuo lengviau pamirštame persekiojančius sunkumus ir liūdesį. Vos tik sulėtiname greitį (arba dar blogiau - sustojame) - ir štai jau atsidūrėme akis į akį su savimi, su savo problemomis. Ir nevalingai siekiame kuo greičiau grįžti į lenktynių trasą...

Vaikai perima iš mūsų įprotį nesustoti nė minutei.

Daugelis tėvų, ypač tų, kurie augina daugiau nei du vaikus, tikriausiai sutiktų, jog dažniausias žodis, kurį iš jų girdi vaikas, yra "Greičiau!" To reikalauja didžiulis gyvenimo tempas ir baimė, kad jeigu tik jį sulėtinsi - tave aplenks kiti... Vaikai, kurie yra lėti iš prigimties, nuo to kenčia labiausiai.

"Šiuolaikinis gyvenimas nepaiso natūralių žmogaus ritmų, - sako vaikų psichologė G. Zukerman. - Tėvus spaudžia visuomenės nuostatos, verčiančios skubėti dėl maksimalių rezultatų, o šie savo ruožtu spaudžia vaikus, kurie net neturi galimybių ginti savo poreikių.

Būtų neteisinga dėl to smerkti tėvus, tačiau neteisinga ir visą atsakomybę suversti visuomenei, sakant, kad neturime galimybių manevruoti. Visko suspėti neįmanoma, todėl labai svarbu išmokti atsisakyti to, kas ne mūsų jėgoms, ir pripažinti, kad egzistuoja tai, kas neišsipildo."

Tampame vaikų instruktoriais

Graužiami sąžinės, kad mažai skiria laiko vaikams šiokiadieniais, tėvai savaitgaliais bando atsigriebti... ir kuo daugiau nuveikti.

"Tačiau būtent šiomis dienomis reikėtų ne tik neskubėti, bet ir rimtai įsiklausyti į vaiko norus ir poreikius, - sako psichologė Beatrice Copper - Royer. - Tai padaryti lengviau, kai aiškiai suvokiame, kas yra svarbu mūsų vaikui dabar; kas jam suteiktų daugiausiai malonumo; kas atitinka mūsų vertybes. Tam reikia gerai pažinti ir save, ir

savo vaikus."

Dažnai iš vaikų reikalaujame, kad jie judėtų greičiau tik dėl sinchroniškumo: "Mes esame vienas darinys, mūsų gyvenimas bendras, todėl mes judame vienu ritmu." Tokia (dažnai nesąmoninga) nuostata trukdo pamatyti individualius vaikų bruožus.

"Tėvai skundžiasi, kad tenka visą laiką bėgti, tačiau patys priėmė tokį gyvenimo būdą kaip sėkmės sąlygą, - aiškina psichologė Beatrice Copper - Royer. - Nuolat patirdami stresą, tėvai patys tampa streso šaltiniu: jie bijo savo gyvenimo tuštumos ir ima desperatiškai formuoti vaikų ateitį, taip iš motinos ir tėvo virsdami "koučais" (angl. couch - treneris, instruktorius. - Red. past.).

Svajingas vaikas kelia nerimą

 "Aktyvūs, greiti vaikai mokykloje turi pranašumą: jie gali pirmi atsakyti į klausimą, išreikšti save ir gauti paskatinimą, - sako G. Zukerman. - O lėtas vaikas pralaimi vien todėl, kad jį sunku pastebėti. Tačiau tai nereiškia, kad jis blogiau protauja arba ne toks kūrybingas - tiesiog savo rezultatų pasiekia kitu tempu."

"Tėvai šiuo atžvilgiu solidarūs su mokykla: svajingas, susimąstęs vaikas jiems irgi kelia nerimą, - atkreipia dėmesį vaikų psichoanalitikas Christianas Flavigny. - Jeigu tėvai išsilavinimą suvokia tik kaip įgūdžių sumą, jie stabdo vaiko asmenybės raidą."

"Daugelis vaikų susidoroja su gana dideliu tempu, jeigu tik veikla yra mėgstama. Mokykla, keletas būrelių (vieni dvasiai, kiti - kūnui) - tokia apkrova paprastai nėra per didelė (o hiperaktyviems vaikams netgi labai naudinga), jeigu kelis kartus per savaitę po kelias valandas jie užsiima lėta veikla (pvz., vaikščioja parke, skaito, piešia, klausosi muzikos).

Leiskite vaikams žaisti

"Nuolat skubinami, vaikai išmoksta veikti automatiškai - ne tik fiziškai, bet ir protiškai, - įsitikinusi G. Zukerman. - Jie nebegirdi, kas jiems sakoma, tampa irzlūs, nieko nebenori."

Dažnai jau 10-metis vaikas nebeturi laiko paprasčiausiems žaidimams. "Tačiau žaidimas yra tai, ką sukuria vaikas. Vaikai, iš kurių atimama galimybė žaisti, praranda dalį kūrybinio potencialo, jie nemoka svajoti ir matyti perspektyvos. Kuo daugiau vaikas žaidžia būdamas 5-10 metų, tuo geriau jis žino, kuo nori būti, sulaukęs 15-os", - teigia psichologė.

Be žaidimų, yra ir kitų svarbių dalykų, kuriuos kiekvienas žmogus (vaikas - ne išimtis) turi daryti savo tempu: ramiai, su malonumu papusryčiauti, neskubinamas apsirengti. Leisdami vaikui gyventi savo ritmu, mes parodome, kad gerbiame jį tokį, koks jis yra.

1950 m. vokiečių pediatras Theodoras Hellbrugge su kolegomis aprašė biopsichologinius vaikų ritmus pagal jų amžių, raidą ir aplinką. Iki tol mokslas nesidomėjo vaikystės ypatumais, nes vaikus laikė miniatiūriniais suaugusiaisiais. Atlikęs tyrimus, T. Hellbrugge atskleidė, kad pradinėse klasėse mokymosi veikla duoda naudos tik jeigu trunka ne ilgiau kaip pusketvirtos valandos per dieną; vidurinėse - 4,5 val.

Yra du vaikų aktyvumo pikai: rytinis (9-10 val.) ir dieninis - maždaug 16 val. Patyrę mokytojai žino, kad geriausius rezultatus klasė parodo antroje ir trečioje pamokoje.

Šaltinis: "Psychologies"

Parengė Aistė Stanelytė

www.VE.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų