Psichologų praktinės veiklos įstatymą žada priimti pavasario sesijoje
Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisija posėdyje nagrinėjo psichologų praktinės veiklos, psichologinių paslaugų plėtros ir tinkamo jų apmokėjimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų klausimus.
Posėdyje komisijos nariai buvo informuoti, kad mažuose miestuose nėra psichikos sveikatos teikiamų paslaugų kokybės ir prieinamumo pokyčio, vyrauja ydinga apmokėjimo psichologams už suteiktas paslaugas sistema, teisės aktai nereglamentuoja psichologų darbo savarankiškumo, antriniame sveikatos priežiūros lygyje neišvystytas psichoterapinių paslaugų teikimas ir t.t.
Buvo pabrėžta, kad pakeitus teisinį reglamentavimą, kuriuo buvo sumažintas maksimalus aptarnaujamų gyventojų skaičius, asmenų, gavusių psichologinę pagalbą psichikos sveikatos centre, skaičius padidėjo nuo 2014 m. – 21 tūkst. iki 2016 m. – 46 tūkst. Tačiau dėl padidėjusio aptarnaujamų asmenų skaičiaus psichologinių paslaugų įkainis nepakito.
Pasak Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos pirmininko Mykolo Majausko, „toks teisinis reglamentavimas neužtikrina asmenims savalaikių ir kokybiškų psichologo paslaugų, o psichologų nemotyvuoja jų teikti daugiau. Būtina kuo skubiau, dar šioje Seimo pavasario sesijoje, priimti psichologų praktinę veiklą reglamentuojantį įstatymą, kuriuo yra apibrėžiami aukštesni reikalavimai psichologo išsilavinimui ir kvalifikacijai“.
Seimas yra paprašęs Vyriausybės išvados dėl Seime svarstomo Psichologų praktinės veiklos įstatymo projekto Nr. XIIP-4553. Nors 2017 m. gegužės 3 d. posėdyje Vyriausybė svarstė šį klausimą, išvada nebuvo patvirtinta, nes Sveikatos apsaugos ministerija turėjo įstatymo projektui pastabų. Ministerijai pateikus pastabas, Vyriausybė prie šio klausimo svarstymo sugrįš artimiausiame posėdyje.
Tuo tarpu Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė 2017 m. gegužės 9 d. registravo alternatyvų Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektą Nr. XIIIP-685, kuris rengtas kartu su Lietuvos psichologų sąjunga ir kurio nuostatos yra suderintos su ankstesniam projektui teiktomis Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo bei Ūkio ministerijų pastabomis.
Susiję straipsniai
