Kodėl mes labai greitai pamirštame naujus vardus?
Dauguma žmonių patiria gėdą, kad negali prisiminti žmogaus, su kuriuo ką tik susipažino, vardo. Britų mokslininkai surado galimą paaiškinimą, kodėl vardus mes prisimename tik praėjus kelioms valandoms po susipažinimo, rašo The Telegraph.
Neuromokslininkai nustatė, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų atmintis atkuria informaciją po kelių valandų nuo jos įsisavinimo, nepaisant to, kad trumpam laikotarpiui ji buvo visai pamiršta.
Iki galo nėra išsiaiškinta, kodėl smegenys sukuria tokius trikdžius, tačiau mokslininkai mano, kad taip įsisavinama ir ilgam įsimenama informacija.
Sasekso universiteto (Didžioji Britanija) mokslininkai nustatė, kad jeigu tuo metu, kai smegenys „bando įsiminti“ naują informaciją, joms trukdoma iš šalies, ilgalaikiai atsiminimai gali nesusiformuoti išvis.
„Mokslininkai ilgai svarstė, kodėl smegenys sukuria tokias atminties spragas. Mes nustatėme, kad laikini atminties sutrikimai sutampa su periodais, kai smegenys, bandydamos įtvirtinti atsiminimą, tampa jautrios trikdžiams iš išorės“, – aiškina tyrimo vadovė Ildiko Kemenes.
Tyrimo metu mokslininkai stebėjo sraiges, kurioms buvo pristatomas joms dar nežinomas maistas, kad jos jį įsimintų ir išmoktų atpažinti.
Tyrėjai pastebėjo, kad kai sraigės buvo maitinamos kitą kartą, jos reagavo į stimuliatorius, tačiau praėjus 30 minučių ir dviem valandoms buvo pastebėtas atminties sutrikimas, kol galiausiai po keturių valandų atsiminimai įsitvirtino.
Tačiau jeigu sraigei būdavo paduodamas kitas stimuliatorius tuo laikotarpiu, kai ji patirdavo atminties sutrikimus, atsiminimų įsitvirtinimas smegenyse būdavo sutrikdomas.
„Atsiminimų įsitvirtinimas yra energijos reikalaujantis procesas. Smegenys turi nuspęsti, ar informacija verta, kad jai įsiminti būtų eikvojama energija. Smegenys turi ribotą „talpą“ atsiminimams, todėl tai, kad ne visi dalykai įsimenami, apsaugo atmintį nuo „persipildymo“, – aiškina mokslininkė.
Susiję straipsniai
