Kodėl greitojo testo rezultatas būna klaidingas?

Greitieji testai COVID-19, Helicobacter pylori, streptokokui, narkotinėms medžiagoms ar vitamino D kiekiui nustatyti tampa vis dažnesniu pasirinkimu namų sąlygomis. Tačiau net ir tikslūs testai gali pateikti klaidingus rezultatus, jei atliekami netinkamai. Specialistai atkreipia dėmesį: siekiant patikimų rezultatų, svarbu vengti dažnų klaidų – nuo netinkamo mėginio paėmimo iki neteisingo rezultatų interpretavimo, – rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai. 

Pasak vaistininkės Linos Stočkutės-Plytnikės, vaistinėse siūlomi greitieji testai veikia pagal imunologinį principą – jie padeda greitai orientuotis situacijoje, tačiau jų rezultatai nėra galutiniai.

„Šie testai naudingi kaip pirmoji pagalba, kai reikia greito atsakymo. Vis dėlto tai tik pradinis žingsnis, jei simptomai išlieka arba kelia abejonių, būtina atlikti tikslesnius tyrimus gydymo įstaigoje“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.

Anot jos, viena dažniausių klaidų – netinkamai paimamas mėginys. Atliekant COVID-19 testą, tamponas tepinėliui neretai įkišamas nepakankamai giliai, streptokoko atveju – paviršutiniškai nubraukiamas tonzilių paviršius, o kraujo testams dažnai pritrūksta reikiamo kiekio kraujo. Netikslumų pasitaiko ir atliekant išmatų tyrimus.

„Labai svarbu laikytis instrukcijų – mėginį imti tiksliai taip, kaip nurodyta, švariomis, sausomis rankomis ir neskubėti vertinti rezultato“, – pabrėžia L. Stočkutė-Plytnikė.

Kas lemia tikslumą?

Testų tikslumui įtakos turi ne tik tai, ar teisingai atliekami, bet ir išoriniai veiksniai. Kai kurie kraujo tyrimai, pavyzdžiui, gliukozės ar kortizolio, turi būti atliekami ryte nevalgius, nes jų koncentracija paros metu kinta.

„Svarbu žinoti, kad tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antibiotikai ar protonų siurblio inhibitoriai, gali sukelti klaidingai neigiamą Helicobacter pylori testo rezultatą. O suvalgyta bandelė su aguonomis gali lemti klaidingai teigiamą atsakymą opiatų teste“, – vardija vaistininkė.

L. Stočkutė-Plytnikė primena, kad greitieji testai – tik pirmas žingsnis. Jie padeda įvertinti situaciją, bet tik gydytojo paskirti tyrimai leidžia priimti tinkamus sprendimus.

„Jei simptomai išlieka ar kelia nerimą, būtina kreiptis į gydytoją. Tik profesionali diagnostika ir konsultacija užtikrina tikslų atsakymą bei tinkamą gydymą“, – pabrėžia ji.

Vitamino D testai

Greitieji vitamino D testai atliekami namuose įdūrus pirštą – keli kraujo lašai užlašinami ant testo paviršiaus, o atsakymas matyti po 10–15 minučių. Šie testai leidžia įvertinti, ar vitamino D kiekis organizme žemas, normalus ar padidėjęs, tačiau nenustato tikslios koncentracijos.

„Tikslesnis vertinimas atliekamas gydymo įstaigose. 25-hidroksivitamino D tyrimas iš veninio kraujo parodo tikslią koncentraciją, leidžia spręsti, ar reikia papildų, kokia dozė būtų tinkamiausia ir kokie mitybos pokyčiai būtini“, – komentuoja L. Stočkutė-Plytnikė.

Narkotikų testai

Namuose dažniausiai daromi šlapimo testai, rečiau – seilių. Juostelė ar kasetė rodo, ar mėginyje yra narkotinių medžiagų skilimo produktų. Rezultatas matyti per 5–10 minučių. Pagal testo tipą galima nustatyti kanapių, kokaino, amfetamino, benzodiazepinų, metadono, LSD ar ekstazio metabolitus.

„Gydymo įstaigose po greitojo testo teigiamas atsakymas siunčiamas į laboratoriją. Patikimiausias, nors ir brangiausias metodas, yra plaukų tyrimas, leidžiantis atsekti vartojimą net keliems mėnesiams atgal“, – sako vaistininkė.

Helicobacter pylori ir streptokoko testai

Helicobacter pylori testai dažniausiai atliekami iš kraujo arba išmatų. Kraujo tyrimai rodo antikūnus, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad infekcija šiuo metu aktyvi. Patikimesni išmatų antigeno testai, rodantys infekciją.

„Gydymo įstaigose tiksliausias metodas – endoskopija su biopsija. Ji ne tik nustato infekciją, bet ir įvertina jos mastą“, – aiškina vaistininkė.

Streptokoko testai padeda namuose nustatyti A grupės streptokoko antigenus iš tonzilių mėginio. Gydymo įstaigose šie testai atliekami analogiškai, bet profesionaliai paimtas mėginys yra tikslesnis.

„Aukso standartu laikomas bakterijos pasėlis – mėginys užauginamas specialioje terpėje, o per 24–48 val. gaunamas ne tik atsakymas, bet ir antibiotikų jautrumo profilis“, – pažymi L. Stočkutė-Plytnikė.