Kodėl atsiranda žąsies oda

Vadinamoji žąsies oda - nuo šalčio ant kojų ir rankų susidarantys maži, iškilūs taškeliai, plaukelių pasišiaušimas - turėtų būti dažnas reiškinys šį pavasarį. Saulės nėra, lyja, vėsu ir visai nepavasariška. Beje, nors to nelabai ir jaučiame, žąsies odą dažnai lydi ir nugarinės kaklo dalies plaukelių pasistojimas piestu. Kas gi čia vyksta?

Reklama

Ogi abi kūno reakcijos – tiek žąsies odos susiformavimas, tiek kaklo plaukelių pasistojimas yra giminiškos reakcijos. Šias reakcijas išprovokuoja tokie dirgikliai, kaip baimė, žema temperatūra, stresas ir kitos kraštutinės išorės sąlygos arba emocinės būklės. Tuo metu, kai organizmą veikia minėti faktoriai, miniatiūriniai šalia kiekvieno plaukelio esantys raumenys sukelia švelnų, paviršutinį spaudimą į odą. Atsakomąja reakcija ir virsta smulkių taškelių susidarymas ant odos bei plaukelių pasistojimas – visai kaip ežiukams, kai šie atkiša spyglius, esant vienokiam ar kitokiam pavojui.

Mechaninį smulkių raumenų susitraukimą seka streso hormono adrenalino išsiskyrimas. Antinksčiai pradeda dirbti intensyviau ir į bendrąją kraujotaką paleidžia adrenaliną. Vyksta ir kiti su organizmo pasipriešinimu išoriniams dirgikliams susiję mechanizmai – padažnėja širdies susitraukimų dažnis, gali būti jaučiamas keistas jausmas pilvo srityje, padidėja prakaitavimas (ypač delnų srityje), dreba rankos.

Toks fiziologinis fenomenas yra paveldėtas iš mūsų protėvių ir šią organizmo reakciją plačiai aprašo George A. Bubenik, psichologijos profesorius iš vieno Ontario (JAV) universiteto. Straipsnis publikuotas „Scientific American“ žurnale.

Panašiai reaguoja ne tik žmogus, bet ir gyvūnas. Prisiminkime išgąsdintą arba kovai su kita kate pasiruošusią katę – plaukai pasišiaušę piestu, o nugaros plaukai iškilę labiausiai. Tai šiam gyvūnui leidžia susitapatinti su priešu. Jei priešas yra didesnis, padeda pasiekti mažesnį dydžių skirtumą ir priešą išgąsdinti taip, kad katinas nebūtų puolamas ir būtų apginama jo išgyvenimo erdvė.

„Scientific American“ žurnalo straipsnyje teigiama, kad žmogui tokia organizmo reakcija padeda sušilti po tam tikro sukrėtimo. Pasistoję plaukeliai sukuria švelnų apsauginį sluoksnį, kurio dėka kūnas bando susišildyti ir išgyventi neigiamas aplinkos sąlygas.

Šaltinis:

https://www.scientificamerican.com/article/why-do-humans-get-goosebu/