Ketvirtadienis, 2024.03.28
Reklama

Ko norėtų „paragauti“ mūsų akys?

2012-01-27 23:58:38

Alkio jausmas, silpnumas, nuolatinės mintys apie tai, ką čia tokio sukrimtus, signalizuoja - laikas valgyti. Pasistiprinus pasisotina ne tik skrandis, bet ir visi kiti organai. Tačiau jei valgome paskubomis, mažai galvodami apie maisto kokybę, natūralu, jog vieniems ar kitiems organams ilgainiui pradeda trūkti vitaminų, mineralų, kitų naudingųjų medžiagų. Rezultatas - įvairūs negalavimai, sveikatos sutrikimai, ligos. 

Apie mėlynes, ir ne tik  

Ką derėtų valgyti ar vartoti papildomai, norint, kad mūsų akys kuo ilgiau išliktų sveikos, o regėjimas - nepriekaištingas? Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Zitos Janušauskienės, akis apsaugoti nuo kai kurių ligų, sulėtinti jų progresavimą, pagerinti ir sustiprinti regėjimą gali tinkamai pasirinkti maisto produktai bei profilaktiškai vartojami vitaminai ir maisto papildai akims.

Mėlynės
Jono Korsako nuotr.

  Mėlynių uogose esantys aktyvūs komponentai antocianozidai sustiprina tinklainės kapiliarus, saugo akis nuo žalingo aplinkos poveikio. Taip pat padeda palaikyti tinklainės ir regos nervo mitybą. Tai yra labai svarbu geram regėjimui.

 Anot vaistininkės, mėlynių ekstrakto rekomenduojama profilaktiškai vartoti tiems, kurie daug dirba kompiuteriu, daug skaito, nuolatos vairuoja automobilį. Įdomu tai, jog mėlynių poveikiu buvo įsitikinta dar antrojo pasaulinio karo metu - naktį skraidantys lėktuvų pilotai pastebėjo, kad valgant mėlynių, regėjimas tamsoje tampa aštresnis bei greičiau atsinaujina regėjimas po apakinimo stipria šviesa.

 Karotinoidai liuteinas ir zeaksantinas - šių medžiagų gausu geltonos, raudonos ir oranžinės spalvos vaisiuose ir daržovėse, kiaušinio trynyje, žaliose lapinėse daržovėse, grūduose. Kaupdamosi akies audiniuose, pastarosios pristabdo kataraktos, senatvinio aklumo, glaukomos progresavimą, saugo akį nuo degeneracijos, veikia kaip stiprus antioksidantas - neutralizuoja laisvuosius radikalus.

 Mokslininkai yra apskaičiavę, kad Vakarų šalių gyventojai per dieną su maistu gauna tik apie 1,5 mg liuteino, tuo tarpu apsauginis šios medžiagos poveikis pastebimas, jei per dieną jo suvartojama bent 6 mg. Asmenims, kurių mityboje gausu liuteino ir zeaksantino, kataraktos išsivystymo rizika sumažėja net 22 procentais.

 Akių jaunystei išsaugoti

 Selenas ir cinkas pasižymi stipriu antioksidaciniu poveikiu. Selenas apsaugo akies audinių vidines ląstelių struktūras nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio, stabdo odos bei gleivinės sausėjimą.

 Vaistininkė teigia, kad preparatų akims vartojimas, kurių sudėtyje yra cinko, padeda įsisavinti vitaminą A, o šis apsaugo nuo regėjimo pablogėjimo tamsiuoju paros metu.

 Pagrindinis seleno šaltinis yra grūdai ir mėsa. Tačiau jei dirvožemis yra stipriai tręšiamas, natūralu, kad seleno jame mažėja, vadinasi, kartu mažėja ir grūduose. Siekiant užtikrinti pakankamą šio elemento kiekį organizme, kartkartėmis rekomenduojama jo vartoti papildomai. Natūralus cinko šaltinis yra mėsa, sūris, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Taip pat cinko yra kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

 Antioksidantai vitaminas E ir vitaminas C yra būtini akies gleivių gamybai, palaiko akies drėgmę, lėtina senėjimą. Vitaminą E rekomenduojama vartoti valgio metu (kad organizmas šį elementą įsisavintų geriau, maiste turėtų būti nors truputis riebalų).

 Natūralus vitamino E šaltinis - kviečių daigai, kukurūzai, riešutai, špinatai, alyvuogės, šparagai, avokadai, kukurūzų, sėmenų, alyvų bei saulėgrąžų aliejus.

 Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose, pomidoruose, bulvėse, kopūstuose, svogūnuose, papajose, brokoliuose, Briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, špinatuose, kiviuose, erškėtuogėse.

 Sveikos, stiprios, žvitrios

 Vitaminas A padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvas. Daugiausia jo randama žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat menkės ir jaučio kepenyse, pieno produktuose, morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

 Įdomu tai, jog pavyzdžiui, persišaldžius, organizmas sunaudoja iki 60 % vitamino A atsargų, todėl jo būtina vartoti papildomai.

 Vitaminas D gerina natūralų regėjimo aštrumą bei stiprumą. Šio mikroelemento gausu žuvų taukuose, ikruose, svieste, įvairiuose sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, lašišoje. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams. Žiemą rekomenduojama jo vartoti papildomai.

 Vitaminas B2 reikalingas akių junginei. Per didelis akių jautrumas šviesai gali reikšti vitamino B2 trūkumą. Šio vitamino daugiausia randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

 Anot vaistininkės, geriausi ir patogiausi tokie preparatai, kurių pakanka suvartoti 1 tabletę ar kapsulę per dieną, todėl renkantis vitaminus ar maisto papildus akims, rekomenduojama atidžiai skaityti jų sudėtį ir nesidrovėti teirautis vaistininko patarimo.

 Svarbu nepamiršti, jog brangūs preparatai ne visada yra geros sudėties, o pigūs - nebūtinai prasti.

 Visi žinome, kad mūsų akys - sielos veidrodis, todėl pasirūpinkime tinkamai, kad jos švytėtų!

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Kokios klaidos daromos prie šventinio stalo?
Likus vos kelioms dienoms iki Velykų, daugybė žmonių pradeda planuoti, kokie patiekalai nuguls ant stalo šalia margučių....
Lietuvos autizmo asociacija „Lietaus vaikai“ kviečia paminėti autizmo mėnesį
Pasaulinė autizmo suvokimo, priėmimo diena – balandžio 2 d. Visas mėnuo yra skiriamas veikloms, susijusioms su aut...
Kaip tinkamai išsirinkti veido kremą iš plataus asortimento?
Tinkamo veido kremo pasirinkimas labai svarbus. Prie odos poreikių ir trūkumų pritaikyta kosmetikos priemonė veiksmingai...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų