Antradienis, 2024.06.25
Reklama

Klastingesnis už vėžį širdies smūgis. Kas padėtų išvengti?

Ligita Sinušienė | 2012-11-27 00:02:34

Po staigios politiko Juliaus Veselkos mirties, kuri, kaip manoma, ištiko dėl širdies smūgio, kardiologai sulauks trumpalaikio antplūdžio pacientų, pageidaujančių profilaktiškai pasitikrinti savo sveikatą. Tačiau ar tai efektyvu? Ir ar tik kieno nors nelaimė lietuvį gali priversti susirūpinti savo sveikata? O gal tai – valstybės atsakomybė?

Intervencinė kardiologija
Išgelbėti gyvybę susirgus infarktu gali laiku atlikta vainikinių arterijų intervencija, kurios metu praplečiama užsikimšusi kraujagyslė ir įstatomas stentas. Algirdo Kubaičio nuotr.

Miršta vienas iš keturių

Širdies ir kraujagyslių ligos – vienos dažniausių ne tik Lietuvoje. Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro praėjusių metų duomenimis, tūkstančiui lietuvių tenka 304 kraujotakos sistemos susirgimų atvejų (Klaipėdos mieste – 292, Klaipėdos apskrityje - 289, Kretingoje – 322, Kaune – 361, Šiauliuose – 304, Vilniuje – 251). Nors Klaipėda ir ne pirmaujanti šioje statistikoje, bet sudėjus visus susirgimų atvejus, skaičiai atrodo labai dideli – per visus metus beveik 163 tūkstančius gyventojų turinčiame uostamiestyje užregistruoti net 51 525 atvejai. Iš jų 232 – miokardo infarktai. Visoje Lietuvoje tokių infarktų užregistruota 3770.

Iki ištinkant ūmiam širdies infarktui gan dažnai nejaučiama jokių simptomų, - „Vakarų Lietuvos medicinai“ sakė kardiologas medicinos mokslų daktaras Arūnas Maksvytis. „Infarkto metu kemšasi kraujagyslės, o ūmaus – prakiūra plokštelė. Vienas iš keturių, ištiktas infarkto, nepasiekia ligoninės ir miršta, - pasakojo daktaras. – Krūtinės angina pasireiškia emocinio, ypač dažnai – fizinio krūvio metu. Emocinio krūvio negali pareguliuoti, o fizinį galima. Žinau ne vieną pacientą, kuris jaučia diskomfortą krūtinės dalyje, tada stengiasi lėčiau lipti laiptais, lėčiau judėti. Jei pojūčiai atsiranda pavalgius – nevalgo“.

Kokie simptomai gali signalizuoti apie artėjantį pavojų? „Infarkto apraiškų yra labai daug: nuo deginančio skausmo už krūtinkaulio iki plitimo į kaklą ar žandikaulį, imituojant dantų skausmą. Skausmas gali plisti ir į ranką, nugarą, skrandį. Dažniausiai, jei tai krūtinės angina, nutraukus fizinį krūvį skausmas praeina. Jei skaudėti nesiliauja, vadinasi, priežastis kita“, - aiškino gydytojas.

Pavojingiau už vėžį

„Širdies ir kraujagyslių ligos – dažniausia lietuvių mirties priežastis, - teigė A. Maksvytis. – Ūmūs infarktai sudaro nemažą dalį, ir nė kiek neabejoju – didesnę nei onkologiniai susirgimai“. Deja, daktaro pastebėjimu, žmonės labiau linkę sureikšminti vėžio diagnozę, o į širdies susilpnėjimą numoti ranka, nors nuo ūmaus infarkto gresia staigi mirtis net gatvėje, o nuo vėžio akimirksniu nemirštama. „Vakaruose mąstoma, kaip sumažinti mirštamumą viešosiose vietose, pavyzdžiui, oro uostuose pastatomi viešojo naudojimo širdies defribiliatoriai, kad pamatęs staigiai parkritusį žmogų kitas galėtų jam suteikti pirmąją pagalbą elektros impulso dėka. Tokie prietaisai turi garsinę instrukciją, o patys naujausi – ir vaizdinę“, - pasakojo A. Maksvytis.

Kardiologo teigimu, ištikus ūmiam infarktui žmogus gali mirti akimirksniu, po kelių valandų ar net kitą dieną, bet aukso laikas kraujagyslei atverti – šešios valandos.

Valstybė gali daug

Nors širdies infarktas neretai ištinka visai be perspėjimo, yra rizikos faktoriai, nors daugeliui veikiausiai ir žinomi, kaip sakė gydytojas. Tiesa, žinomo žmogaus mirtis, daktaro pastebėjimo, tampa stimulu žmonėms apsilankyti pas specialistą (šiuo atveju – pas kardiologą) profilaktiškai. Labiau susirūpinti savo sveikata skatina ir įmonės darbuotojo nelaimė – kolegos tuo metu irgi suskumba pasitikrinti.

O į rizikos grupę patenka visų pirma perkopę 40 metų vyrai, moterys – per 45, įtakos turi genetika - jei šeimoje yra mirusių jauno amžiaus nuo širdies infarkto. Šie faktoriai, pabrėžė A. Maksvytis, nuo žmogaus nepriklauso, tačiau yra ir kontroliuojamų faktorių: arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas. Ir visiškai nuo žmogaus valios priklauso jo įpročiai: nejudrumas, rūkymas ar netaisyklinga mityba.  Amerikiečiai yra paskaičiavę, kad penkis kartus per savaitę po pusvalandį profilaktiškai daugiau pajudant galima išvengti širdies infarkto. Žinoma, ir vilkti koją už kojos yra geriau nei gulėti ant sofos prieš televizorių, bet kur kas geriau aktyviau fiziškai pajudėti – sparčiu žingsniu pavaikščioti ar pavažiuoti dviračiu“, - aiškino A. Maksvytis.

Tačiau dalis atsakomybės už savo piliečių sveikatą, gydytojo nuomone, krenta ir ant valstybės pečių. „Ji daug ką gali reguliuoti, - įsitikinęs pašnekovas. – Kad ir plėtoti rūkymo prevenciją ar žymėti maisto etiketes. Žinoma, gerai ir viešose vietose įrengti defribiliatoriai, bet jie problemos neišsprendžia – padeda nelaimei jau įvykus.“

Arūnas Maksvytis
Širdies infarkto rizikos faktoriai - nejudrumas, rūkymas, netinkama mityba, - perspėja dr. A. Maksvytis. Algirdo Kubaičio nuotr.

Vyksta į darbovietes

Tačiau su A. Maksvyčio nuomone veikiausiai nesutiktų Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras (VSB), organizuojantis atvirų durų dienas, kurių metu uostamiesčio gyventojams biuro patalpose matuojamas cholesterolio, cukraus kiekis kraujuje, kraujospūdis, atliekama kūno masės analizė. „Ir patys vykstame pas darbingo amžiaus vyrus, kurie dėl didelio užimtumo nenueina pas gydytojus, - pasakojo laikinai einanti Klaipėdos VSB direktorės pareigas Ineta Pačiauskaitė. – Suderinę su įstaigų vadovais, vykstame į darbovietes“.

Jos teigimu, tyrimų rezultatai leidžia nustatyti žmogaus rizikos susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis grupę. Jei jis patenka į didelės rizikos grupę, nusiunčiamas pas specialistus. Klaipėdiečiai taip pat yra supažindinami su širdies ir kraujagyslių ligų prevencine programa, kuri, jos teigimu, turi būti vykdoma visoje šalyje.

Ligita Sinušienė

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Traumą išgyvenantiems pacientams – specializuotas psichologinis konsultavimas
Reikšmingus žmogaus arba jo artimųjų sveikatos pasikeitimus gali lydėti sunkūs emociniai išgyvenimai, depresija ir kiti...
Medikų atstovai kreipėsi į politikus – prašo nepalaikyti įstatymo pataisų
Lietuvos medikų sąjūdžio ir šeimos gydytojų profesinės sąjungos atstovai kreipėsi į Seimo narius su prašymu nepalaikyti...
Žaizdų priežiūros atmintinė: kaip pasirūpinti žaizda jai supūliavus
Vasarą, kada daugiau judame ir leidžiame laiką gamtoje – ne tik padidėja rizika susižeisti, bet ir išauga bakterij...
Profilaktinių kraujo tyrimų svarba: galima nustatyti ligą, dar nesant simptomų
Dažnas šeimos gydytojo kabinete apsilankome tik turėdami konkrečių nusiskundimų sveikata, tačiau profilaktinėms sveikato...
Kaip efektyviai saugotis erkių nekenkiant sau ir gamtai
Pastaruoju metu galima pastebėti paslaugų teikėjų siūlymų išnaikinti erkes pievelėse. Nacionalinis visuomenės sveikatos...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų