Ketvirtadienis, 2025.06.19
Reklama

Perfuzininko profesija – mažai žinoma, tačiau gyvybiškai svarbi

Kauno klinikų informacija | Šaltinis: vlmedicina | 2025-06-05 10:07:54

Perfuzininkai – pacientų retai matomi specialistai, be kurių nebūtų įmanomos itin sudėtingos atviros širdies operacijos. Šios profesijos atstovai yra neatsiejami Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos komandos nariai, atsakingi už dirbtinės kraujotakos sistemos valdymą operacijos metu, kai širdies ir (ar) plaučių funkcija yra laikiniai sustabdoma.

Kauno klinikų perfuzininkai
Kauno klinikų perfuzininkai / Kauno klinikų nuotr.

Perfuzininkai operacijų metu perima fiziologinių gyvybinių funkcijų palaikymą – jie valdo kraujo tekėjimą, užtikrina jo prisotinimą deguonimi, kontroliuoja kūno temperatūrą, hemostazės balansą bei skysčių ir elektrolitų pusiausvyrą.

Prof. Povilas Jakuška, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Širdies chirurgijos skyriaus vadovas, sako, kad perfuzininkas yra tas žmogus operacinėje, nuo kurio kartu su gydytoju anesteziologu tiesiogiai priklauso paciento gyvybinių funkcijų palaikymas operacijų metu. „Atliekant širdies vainikinių kraujagyslių, vožtuvų ar širdies persodinimo operacijas, paciento širdis yra tarsi išjungiama iš kraujotakos. Tuo metu būtent perfuzininkas palaiko reikiamą kraujotaką ir tuo pačiu – gyvybę“, – akcentuoja profesorius.

Monika Muraškauskaitė, Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos perfuzininkė ir Lietuvos perfuzionistų draugijos pirmininkė, pabrėžia, kad šis darbas yra itin atsakingas ir reikalaujantis veikti ramiai, tiksliai bei greitai net pačiomis sudėtingiausiomis aplinkybėmis. „Kiekviena diena reikalauja šimtaprocentinio tikslumo ir jokių klaidų. Operacijos dažnai trunka daug valandų, tad būtina ilgalaikė koncentracija ir gebėjimas priimti sprendimus kritinėmis situacijomis“, – tikina ji.

Perfuzininkė pasakoja, kad darbo diena prasideda nuo įrangos patikrinimo, kalibracijos ir sistemos paruošimo. „Vėliau vertiname pacientų duomenis, atliekame individualų paciento perfuzijos poreikių įvertinimą. Operacijos metu vykdome nuolatinę fiziologinių parametrų – kraujospūdžio, kūno temperatūros, kraujo dujų sudėties ir kitų rodiklių – kontrolę, kurie, esant poreikiui, gali būti koreguojami“, – teigia M. Muraškauskaitė.

Perfuzininkai dalyvauja visose chirurginėse procedūrose, kuriose reikalinga dirbtinė kraujo apytaka. Dažniausiai tai būna atvirosios širdies operacijos, kaip aortokoronarinis šuntavimas, širdies vožtuvų rekonstrukcija ar protezavimas, įgimtų širdies ydų chirurgija ir širdies bei plaučių transplantacijos bei pagalbinių mechaninės kraujotakos priemonių, kaip ekstrakorporinės membraninės oksigenacijos sistema (EKMO) ar kontrapulsacijos intraaortiniu balionėliu (KIAB), prijungimo procedūros.

Darbas operacinėje / Kauno klinikų nuotr.

 

Perfuzininko darbas neįmanomas be specializuotos ir preciziškos medicininės įrangos. Dirbtinės kraujo apytakos aparatas – pagrindinė įranga, kuri laikinai pakeičia širdies ir plaučių funkcijas operacijos metu. Oksigenatorius prisotina deguonimi kraują ir pašalina anglies dioksidą (tarsi dirbtiniai plaučiai), o pagrindinis siurblys užtikrina nenutrūkstamą kraujo tėkmę – veikia lyg širdis. Taip pat naudojama kraujo šildymui ir šaldymui reikalinga įranga, kuri palaiko reikiamą kūno temperatūrą. „Visos šios sistemos yra tarpusavy susietos, leidžiančios realiuoju laiku koreguoti parametrus pagal individualų paciento fiziologinį atsaką“, – pažymi perfuzininkė.

Perfuzininko profesija dažnai lieka nepastebėta, tačiau jos reikšmė modernioje chirurgijoje – fundamentali. Tai tarpdisciplininis darbas, reikalaujantis ne tik medicininių ir inžinerinių žinių, bet ir nuolatinio klinikinio budrumo bei preciziško proceso valdymo.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Siūloma suteikti daugiau teisių slaugytojų padėjėjams
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama gerinti slau...
Kai nosis ima kraujuoti: neignoruokite signalo, kuris gali išgelbėti gyvybę
Daugeliui kraujas iš nosies – tik nepatogus, bet laikinas reiškinys. Dažnai pasitaikantis žiemą, kai oras sausas,...
Pavojus iškylos metu: kada padažai ir prieskoniai gali pakenkti sveikatai
Planuojant išvyką į gamtą svarbu ne tik smagiai praleisti laiką, bet ir tinkamai pasirūpinti maistu. Tinkamas produktų p...
Vasarą padidėja spalinių kirmėlių rizika: nemalonumų gali patirti ne tik vaikai
Šiltuoju metų laiku, kada daugiau laiko praleidžiame gamtoje, iškylaujame ir rečiau plauname rankas, rizika užsikrėsti ž...
Geriantys tėvai, nematomi vaikai
Alkoholizmas Lietuvos šeimose – problema, apie kurią dažnai vengiama kalbėti, tačiau jos pasekmes gali jausti kart...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas