Sekmadienis, 2024.05.26
Reklama

Kirmėles aptikti sunku

2011-12-04 13:25:41

Pats to nežinodamas, žmogus gali būti užsikrėtęs įvairiais parazitais. Organizme apsigyvenusios kirmėlės dažniausiai nesukelia aiškių negalavimų. Jeigu šie atsiranda, žmonės juos neretai supainioja su kitomis ligomis, todėl surasti tikrąją jų priežastį kartais būna itin sunku.

Nuodija organizmą

Prieš savaitę nuo parazitinės ligos – echonikokozės – mirė 62 metų Rokiškio rajono gyventoja. Moteris nuo kaspinuočio sukeltos sunkios ligos gydėsi šešerius metus.

Visuomenės sveikatos centro (VSB) Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus gydytoja epidemiologė Natalija Abramova paaiškino, kad echonikokozę sukelia viena iš kaspinuočių padermių – šuninis kaspinuotis. Juo galima užsikrėsti glostant šunį, dirbant darže, valgant neplautus vaisius ir daržoves, geriant atvirų telkinių vandenį.

„Kaspinuočių ilgis, priklausomai nuo rūšies, gali būti nuo kelių milimetrų iki 20 metrų. Kai kurie kaspinuočiai žmogaus organizme gyvybingi būna net iki 30 metų“, – pasakojo N.Abramova.

Kaspinuočiais užsikrečiama nuo nešvarių rankų, suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, jautienos ar kiaulienos, kurioje buvo kaspinuočio lervų ar cistų.

Gydytojos epidemiologės teigimu, laiku nepaskyrus gydymo užsitęsusi komplikuota kirmėlinė liga gali būti mirties priežastimi. Nors taip nutinka retai, tačiau parazitai gali sukelti kitų negalavimų: bendrą silpnumą, viduriavimą, pilvo skausmus, pykinimą, karščiavimą, galvos skausmą, kosulį, regos sutrikimus. Jie mažina apetitą, žmogus pradeda liesėti, sutrinka miegas.

„Kirmėlinių ligų sukėlėjai slopina imunitetą, todėl žmogus tampa neatsparus infekcinėms ligoms. Kirmėlės eikvoja gyvybiškai būtinas medžiagas, mechaniškai žaloja ir ardo audinius bei organus, kuriuose gyvena. Maža to, parazitai išskiria savo medžiagų apykaitos produktų, nuodijančių organizmą, gali sukelti karščiavimą, raumenų ir sąnarių skausmus“, – apie kirmėlių organizmui sukeliamą žalą kalbėjo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.

Deda tūkstančius kiaušinėlių

Parazitinėmis ligomis Lietuvoje kasmet suserga keli tūkstančiai žmonių. Dažniausi parazitai – askaridės, spalinukės, minėti kaspinuočiai ir patogeniniai žmogui pirmuonys.

Du trečdaliai užsikrėtimų kirmėlėmis diagnozuojami tik profilaktinių sveikatos patikrinimų metu, o pastarieji, pasak gydytojos epidemiologės, atliekami vis rečiau. Dėl šių priežasčių parazitinių ligų diagnostikai labai svarbūs yra laboratoriniai tyrimai.

Nors susirgimų parazitinėmis ligomis atvejų pastaraisiais metais registruojama mažiau, dar nereiškia, kad jų iš tiesų mažėja. Daugelio metų praktika rodo, kad kuo daugiau žmonių, ypač vaikų, tiriama dėl parazitinių ligų, tuo daugiau užsikrėtusių parazitais žmonių surandama“, – teigė gydytoja epidemiologė N.Abramova.

Parazitus galima aptikti virškinimo trakte, kepenyse, plaučiuose, inkstuose, tulžies pūslėje, raumenyse, smegenyse, akyse, kraujyje, lytiniuose organuose ir net širdyje.

„Dažnai kirmėlės parazituoja žmogaus plonosiose žarnose, pavyzdžiui, čia apsigyvena askaridės ir spalinukės. Šiais parazitais užsikrečiama taip pat kaip ir kaspinuočiais – per užterštas

rankas ir maistą. Per dieną spalinukės padeda apie 15 000, o askaridės – net iki 200 tūkstančių kiaušinėlių. Askaridžių kiaušinėlių yra dirvožemyje, todėl šiomis kirmėlėmis galima užsikrėsti ir dirbant įvairius žemės ūkio darbus“, – pasakojo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.

Užsikrėtus spalinukėmis, žmogų vargina įkyrus niežėjimas išangės srityje, nervingumas. Askaridozė dažniausiai jokių požymių neturi – ji nustatoma tik ištyrus išmatas. Spalinukes galima pastebėti išmatose, tačiau mikroskopu tiriami ir tarpvietės bei išangės tepinėliai.

Būtina rūpintis higiena

Parazitiniai kirminai naikinami įvairiais būdais – tiek cheminiais vaistais, tiek natūraliais augaliniais produktais. Organizmą nuo kirmėlių valo pipirmėtės, pelyno arbatos, rūgštynės, svogūnai, česnakai, greipfrutų ir moliūgo sėklos. Galima ruošti augalų nuovirus, valgyti sumaltas sėklas, daryti česnako ir pieno klizmas.

„Geriausia priemonė, norint neužsikrėsti kirmėlėmis, yra higiena. Rankas reikia plauti prieš valgį ar maisto ruošimą, pasinaudojus tualetu, po darbo darže ar sode, pažaidus su savo augintiniu. Į burną negalima kišti nešvarių daiktų ar pirštų, reikia laikytis viso kūno švaros, praustis po dušu ar vonioje, dėvėti švarius drabužius, dažnai keisti apatinius“, – patarė N.Abramova.

Pasak jos, būtina pasirūpinti ir savo augintiniais. Kas ketvirtį rekomenduojama profilaktiškai juos gydyti vaistais nuo kirmėlių. Vaistų galima nusipirkti veterinarijos klinikose.

„Nevalgykite su savo augintiniais iš tų pačių indų, neleiskite šunims ar katėms laižyti jums veido, ypač lūpų. Šunis vedžiokite jiems skirtose aikštelėse, neleiskite savo augintiniams teršti aplinkos ir surinkite jų išmatas. Nežaiskite su valkataujančiais gyvūnais, rūpinkitės savo augintinių švara ir kiekvieną dieną tvarkykite namuose auginamų kačių tualetus“, – patarimus dalijo Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vyriausioji specialistė.

Kaip sumažinti užsikrėtimo kirminais galimybes?

• Žmonių ir gyvūnų išmatomis neterškite dirvožemio ir vandens, saugokite poilsio vietas, parkus, paplūdimius, vaikų žaidimo bei sporto aikšteles, kiemus ir smėlio dėžes nuo šunų ir kačių išmatų.

• Negerkite vandens iš atvirų vandens šaltinių bei užterštų šulinių, esant reikalui vandenį virinkite ar filtruokite.

• Valgykite tik nuplautus vaisius, daržoves ir uogas, neužterškite maisto žemėmis, neleiskite maisto teršti musėms ir patys jo nelieskite nešvariomis rankomis.

• Reguliariai vėdinkite, tvarkykite bei drėgnu būdu valykite gyvenamąsias patalpas, tualetus ir vonias, siurbkite, periodiškai valykite drėgnuoju būdu kilimus.

• Laikykite švarius žaislus, kartais juos nuplaukite vandeniu su muilu.

• Nevalgykite žalios ar termiškai per mažai apdorotos žuvies. Žuvis ir jos produktus reikia kepti ar virti ne trumpiau kaip 20 minučių.

• Sumedžiotų laukinių žvėrių, namų ūkiuose užaugintų kiaulių ir galvijų mėsą tikrinkite Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose. Nevalgykite ir neragaukite žalios, nepakankamai išvirtos ar iškeptos kiaulienos ar jautienos.

Daiva Šalc

 valstietis.lt

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų