Kineziterapija – gydymas judesiu, gelbstintis ne tik po traumų

Fizinė trauma – štai kada prireikia kineziterapeuto. Daugelis tik taip įsivaizduoja šią sritį. Tačiau tai tik viena dalis kineziterapijos – srities, su kuria susiduriama nuo gimimo iki senatvės. Ir sprendžia ji problemas, apie kurias dažnas nė nepagalvoja: nuo išsėtinės sklerozės iki plaučių uždegimo, nuo ginekologinių ligų iki depresijos ir net vėžio ar jo gydymo sukeltų komplikacijų prevencijos.

Reklama

„Yra tokių sveikatos sutrikimų, kurių neišgydys jokie vaistai, tačiau gali pagelbėti sistemingas judėjimas“, – sako Medicinos diagnostikos ir gydymo centro kineziterapeutė Jolita Gelūnaitė. Anot jos, kineziterapija yra kelias į ligų gydymą, įsisenėjusių sutrikimų šalinimą ir sveikatos gerinimą.

Kas yra kineziterapija?

Kineziterapija – iš graikų kalbos kilęs terminas, kur „kinesis“ reiškia judesį, o „therapeia“ – gydymą. Kineziterapija – viena pagrindinių reabilitacijos priemonių. Jos dėka tinkamas kūno judėjimas padeda atnaujinti, pagerinti ir palaikyti raumenų, kaulų, kraujagyslių ir kitų organizmo sistemų būklę.

Kineziterapeutai sprendžia ir apsaugo nuo daugelio fizinių problemų, kurias lemia kasdienė įtampa, sporto, darbinės traumos, senėjimas ar tiesiog ilgas neveiklumo periodas.

Įvertinęs sutrikimą kineziterapeutas parengia gydymo planą, kaip atkurti judesius ir sumažinti skausmą ar judėjimo apribojimą. Tik reikia pastebėti, kad tai yra bendradarbiavimu grįstas procesas – be kineziterapeuto konsultacijos ir užsiėmimų, pacientas savarankiškai tęsia gydymą namuose.

Paprastai manoma, kad kineziterapija gelbsti po traumų ar operacijų. Kokias dar problemas galima spręsti kineziterapijos užsiėmimais?

Šis gydymo metodas taikomas ne tik asmenims, turintiems griaučių ir raumenų problemų, tokių kaip stuburo disko išvaržos, būklė po priekinio kryžminio raiščio plyšimo ar pečių juostos skausmai. Kineziterapeutai užtikrina kompleksinę sveikatos priežiūrą visais gyvenimo tarpsniais – nuo gimimo iki senatvės. Mūsų veiklos sritis plati, bet galima išskirti tris pagrindines: ortopedinės, neurologinės ir širdies-kraujagyslių bei kvėpavimo sistemos problemos.

Ortopedinės problemos – tai sporto traumos, nugaros ir kaklo skausmai, raumenų ir sausgyslių uždegimai dėl nuolatinio krūvio tam tikrai sričiai, tarkim, riešo kanalo sindromas, reabilitacija po chirurginių operacijų, kai, pavyzdžiui, buvo keistas kelio sąnarys ar klubas.

Neurologinės problemos – tai cerebrinis paralyžius, insultas, išsėtinė sklerozė, nugaros smegenų pažeidimas, galvos traumos, Parkinsono liga.

Širdies-kraujagyslių ir kvėpavimo sistemos problemos – tai bronchinė astma, plaučių uždegimas, cistinė fibrozė, sergančiųjų širdies ligomis ir pooperacinė reabilitacija. Sergant kardiologinėmis ligomis, tarkim, hipertenzija, kineziterapija taip pat naudinga norint sureguliuoti aukštą kraujo spaudimą, taip pat asmenims, turintiems žemą kraujo spaudimą. Teigiami kineziterapijos pokyčiai pastebimi esant širdies ydoms ar po širdies, kraujagyslių operacijų.

Esant kvėpavimo sistemos ligoms ar sutrikimams, kineziterapija padeda ląstelių regeneracijai, įsisavinti deguonį ir greičiau pašalinti nereikalingas medžiagas. Netinkamai kvėpuojant, sutrinka kraujo apytaka, kraujas tampa per daug šarminis, o tai trukdo efektyviai deguonies apykaitai. Sutrikus organizmo aprūpinimui deguonimi, jaučiame neigiamus simptomus – tirpsta rankos, skauda galvą. Kineziterapija gydoma astma ir kitos lėtinės kvėpavimo sistemos organų ligos.

Kineziterapeutai dirba ir kitose sferose – daugeliui tai yra naujiena

Taip, kineziterapeutai padeda esant endokrinologinėms problemoms. Gydymas judesiu turi teigiamą poveikį sprendžiant nutukimo problemas, padeda sureguliuoti hormonų veiklą ir užkerta kelią ar kontroliuoja cukrinio diabeto riziką.

Kineziterapija sprendžiamos ginekologinės problemos, pavyzdžiui, esant šlapimo nelaikymui, silpnam dubens dugno raumenynui, net padeda sumažinti menstruacinius skausmus, taip pat ruošiantis gimdyti ir po gimdymo.

Neretai akių gydytojai susiduria su pacientais, kurie skundžiasi silpnesniu regėjimu, sausėjančiomis akimis. Mūsų akis judina raumenys. Už akių mirkčiojimą atsakingas raumuo yra pats greičiausias visame žmogaus kūne, tad tuos raumenis svarbu tinkamai prižiūrėti. Pavyzdžiui, trumparegis neryškiai mato toli esančius daiktus, prisimerkia žiūrėdamas į tolį, todėl įtempia akių raumenis, jos greičiau pavargsta, pradeda mirgėti, atsiranda akių ar net galvos skausmas. Taip pat dažnai dėl kaklo įtampos kyla regėjimo problemų, tad joms spręsti skirti pratimai gali padėti išvengti ar sumažinti simptomus.

Yra tokių sveikatos sutrikimų, kurių neišgydys jokie vaistai, tačiau gali pagelbėti sistemingas judėjimas. Pavyzdžiui, į kineziterapeutus dažnai kreipiamasi, jei vaikai turi tam tikrų vystymosi sutrikimų. Kineziterapeutas pateikia įvairių užduočių ir žaidimų, kurie padeda stiprinti raumenis, gerina judesių valdymą ir koreguoja laikyseną. Net ir tada, kai situacija yra rimta, kompleksiškas gydymas padeda bent minimaliai pagerinti būklę.

Mūsų žinios vis labiau praverčia ne tik pagyvenusiems žmonėms, bet ir vaikams, nes jų gyvenimo būdas darosi vis sėslesnis.

Sako – visos ligos nuo nervų...

Kineziterapija turi ir emocinės naudos. Gydymas judesiu padeda pacientams atsikratyti nerimo, sumažinti lėtinio nuovargio simptomus, gali pagerinti miego kokybę. Atlikta nemažai mokslinių tyrimų, kuriais įrodyta, kad kineziterapija turi teigiamą poveikį sergant tam tikromis psichikos ligomis, pavyzdžiui, depresija.

Kuo kineziterapija skiriasi nuo mankštos?

Kineziterapija skiriasi nuo paprastos mankštos tuo, kad tai yra gydymas judesiu, tad medicinos specialistas (šiuo atveju kineziterapeutas) įvertina paciento būklę, specialiais testais nustato sutrikimus, kurie turi įtakos nusiskundimams, ir sudaro gydymo planą. Svarbiausia – atkreipiamas dėmesys į kiekvieną pacientą ir jo problemą. Deja, vienos metodikos, vieno pratimo, galinčio padėti kiekvienam, nėra.

Man labai patinka teiginys, kad kineziterapeutas turi mokslininko protą, humanisto širdį ir menininko rankas.

Kokių buvo įsimintinų atvejų jūsų praktikoje?

Kiekvienas skirtingai supranta sėkmingą atvejį. Vienam pacientui tiesiog pagerėja nuotaika, atsiranda daugiau jėgų, kitam sumažėja skausmas sėdint, stovint, atliekant buities darbus. Dar kitas džiaugiasi, kad pagaliau gali pats užsimauti kojinę, nusikirpti kojų nagus, pasilenkti ar panešioti vaiką ant pečių nejausdamas didelio skausmo, džiaugiasi, kad kelionėse gali mėgautis ilgu vaikščiojimu ar iškęsti tolimus skrydžius, kelionę automobiliu ar autobusu.

Viena pacientė atvyko jausdama didelį skausmą. Dėl skoliozės ir asimetriškai įsitempusių raumenų ji negalėjo sportuoti – tai tik pablogino situaciją. Skausmas persimesdavo iš nugaros į klubą ar kelį. Nenuostabu, nes ji negalėdavo išlaikyti taisyklingos kūno padėties, todėl pratimai, pavyzdžiui, įtūpstai, sukeldavo skausmą. Ji išbandė įvairiausias procedūras ir programas. Visgi po kineziterapijos užsiėmimų moteris išmoko išlaikyti taisyklingą kūno padėtį. Dabar ji gali gyventi be skausmo ir sportuoti. Kaip pati sakė, sunku net nusakyti, kaip smarkiai pagerėjo nuotaika ir gyvenimo kokybė.

Ką dėl savo sveikatos galime nuveikti jau čia ir dabar? Kaip turėtume pradėti rytą?

Svarbiausia – staigiai nesikelti iš lovos. Tą staigų pašokimą iš lovos suskambus žadintuvui vadinu „Drakulos atsikėlimu“. Patariu atlikti kvėpavimo pratimus, suaktyvinti diafragmą – pakvėpuoti pilvu dar gulint lovoje. Taip pat praverčia lengvi viso kūno tempimo pratimai. Tai trunka tik kelias minutes, bet suteikia naudos visai dienai.