Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) studentai kartu su Aalto universiteto studentais Suomijoje sukūrė inovatyvų sprendimą, padedantį spręsti vieną iš kasdienių, tačiau dažnai nepastebimų ligoninių problemų – netikslią, laikui imlią ir vis dar rankiniu būdu atliekamą diurezės, arba išskiriamo šlapimo kiekio, stebėseną.
Šį iššūkį studentams pateikė didžiausia Suomijos ligoninė – Helsinkio universitetinė ligoninė (HUS). Sukurtas sprendimas yra devynis mėnesius trukusio Aalto universiteto organizuojamo Produktų kūrimo projekto (angl.Product Development Project, PdP) rezultatas, pelnęs studentams geriausios komandos titulą. Jau pradėtas ir įrenginio patentavimo procesas.
Kaip akcentuojama Helsinkio universitetinės ligoninės pateiktame iššūkyje, diurezė yra svarbus paciento būklės rodiklis, ypač intensyviosios terapijos ir chirurginės priežiūros skyriuose. Net nedideli jos pokyčiai gali signalizuoti apie inkstų veiklos sutrikimus, skysčių disbalansą ar kitus paciento sveikatos būklės pablogėjimo požymius.
Vis dėlto daugelyje ligoninių diurezės stebėsena vis dar atliekama rankiniu būdu: slaugytojai turi reguliariai tikrinti šlapimo surinkimo maišelius prie paciento lovos, užrašyti duomenis ir juos perkelti į skaitmenines sistemas. Toks procesas užima daug medicinos personalo laiko, didina žmogiškųjų klaidų riziką ir apsunkina galimybę realiuoju laiku stebėti paciento būklės pokyčius.
Neinvazinis sprendimas ligoninių kasdienybei
Pasak vieno iš Aalto-HUS komandos narių, VILNIUS TECH pramonės gaminių dizaino studento Pijaus Gatelio, komandos tikslas buvo skaitmenizuoti ir automatizuoti diurezės matavimą. Komanda siekė sukurti sprendimą, kuris ne tik taupytų medicinos personalo laiką ir mažintų rankinio darbo klaidų riziką, bet ir lengvai įsilietų į jau veikiančius ligoninės darbo procesus.
„Šiame projekte kartu su tarptautinės komandos nariais buvau atsakingas už galutinio produkto dizainą ir jo pristatymą publikai. Taip pat daug galvojome apie praktinius dalykus – kaip įrenginys turėtų būti tvirtinamas prie paciento lovos, kur jis stovėtų palatoje ir kaip kuo paprasčiau įsilietų į jau veikiančią ligoninės infrastruktūrą. Norėjome, kad sprendimas būtų neinvazinis, lengvai naudojamas ir nereikalautų didelių pokyčių ligoninės kasdienėje veikloje. Man labiausiai patiko ne pats techninis iššūkis, o mintis, kad kuriame produktą, kuris gali realiai padėti žmonėms ir turėti apčiuopiamą poveikį ligoninės pacientams“, – sako P. Gatelis.
Nuo poreikio analizės iki prototipo
Pasak projekte dalyvavusių studentų, pirminis ir svarbiausias projekto darbas buvo išsiaiškinti problemos mastą ir tikrąjį poreikį. Tam daug padėjo HUS slaugytojai, išsamiai paaiškinę savo darbo metodus ir tai, kaip diurezės matavimas vyksta praktikoje. Studentų teigimu, tai buvo vienas iš programos privalumų – spręsta reali problema, su kuria kasdien susiduria slaugytojai.
„Nuvykę į Helsinkį ir apsilankę ligoninėje galėjome geriau suprasti problemą bei susipažinti su intensyviosios terapijos ir chirurginės priežiūros skyrių slaugytojų kasdienybe. Supratome, kad slaugytojai dirba pagal griežtus ir aiškiai apibrėžtus metodus, todėl mūsų sprendimas turėjo atitikti jų poreikius ir darbo praktiką“, – pasakoja elektronikos inžinerijos studentas Vilius Rudgalvis.
„PdP“ programa – tai jau 30 metų istoriją turinti tarptautinė programa, organizuojama Aalto universiteto Suomijoje. Šio kurso esmė – suteikti studentams galimybę dalyvauti tikrame produktų kūrimo procese, bendradarbiaujant su realiais pramonės partneriais. Programa remiasi mokymosi per susidomėjimą ir entuziazmą (angl. passion-based learning) principu, kuris skatina kūrybišką problemų sprendimą.