Šeštadienis, 2024.05.25
Reklama

Kiek antibiotikų likučių galime suvalgyti vartodami mėsą?

grynas.lt | 2014-03-24 15:29:11

Pasaulio sveikatos organizacija įspėja: didžiulis antibiotikų vartojimas skatina spartų bakterijų atsparumo antibiotikams vystymąsi. Antibiotikams tapus ne tokiems veiksmingiems, atrodytų, gana lengvai išgydomos ligos gali tapti vėl mirtinos. Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) apie 80 proc. visų suvartojamų antibiotikų nukeliauja į gyvulių fermas. Kitų valstybių statistika ne tokia dramatiška, tačiau tendencijos panašios. Kiek ir kaip naudojama antibiotikų gyvulininkystės sektoriuje Lietuvoje?

Mėsa
Algirdo Kubaičio nuotr.

Antibiotikų mažėja, nes mažėja ir galvijų

Daugumoje pasaulio šalių antibiotikai gyvulininkystės sektoriuje naudojami ne tik ligų gydymui, bet ir gyvulių augimo skatinimui. Europos Žemės Draugų organizacija teigia, jog „pavyzdžiui, kiaulei, kuriai duodami antibiotikai, reikia 10–15 proc. mažiau pašarų, kad būtų pasiektas „rinkos“ svoris“.

Europos Sąjungoje (ES) taisyklės kitokios. Nuo 2006 m. šalims narėms buvo uždrausta gyvulininkystės sektoriuje antibiotikus naudoti gyvulių augimo skatinimo tikslais. Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, antibiotikus gyvulinininkystės sektoriuje galima naudoti tik gydymo tikslais.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vyriausiasis veterinarijos gydytojas, valstybinis veterinarijos inspektorius Sigitas Siriukaitis teigė: „Pagal Europos vaistų agentūros duomenis, Lietuvoje 2011 metais buvo parduota 14 tonų antimikrobinių veterinarinių vaistų, tai yra 14 proc. mažiau nei 2010 metais“.

Anot specialisto, sumažėjusį parduotų antibiotikų kiekį galėjo lemti tai, kad Lietuvoje auginama vis mažiau galvijų.

Kiaulėms skirtos 3 tonos antibiotikų

Aplinkosauginės organizacijos teigia, jog didelį antibiotikų naudojimą gyvulininkystės sektoriuje lemia tai, kad gyvuliai yra laikomi didžiulėmis bandomis, prastomis sąlygomis. Anot jų, tokiais atvejais ligų išvengti nepavyksta ir antibiotikai yra tiesiog būtini tam, kad gyvuliai „nekristų“.

Naujausiais Europos vaistų agentūros duomenimis, beveik 21 proc. Lietuvoje parduodamų veterinarinių antibiotikų buvo skirta kiaulėms. Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas supažindino, kokio dydžio kiaulių ūkiai dominuoja Lietuvoje: „Turime 22 bandas, kuriose daugiau nei 10 000 kiaulių, 13 bandų, kuriose nuo 3 000 iki 10 000 kiaulių, 16 bandų, kuriose laiko nuo 1000–3000 kiaulių. 45 bandas turime, kuriose nuo 100 iki 1000 kiaulių. Toliau – tos, kuriose nuo 10–100 kiaulių, tokių yra apie 150. Taip pat ganėtinai daug yra tų, kurie laiko nuo 1 iki 10 kiaulių. [...] Skaičiai yra 2012 metų, tačiau niekas nepasikeitė, naujų fermų Lietuvoje per 20 nepriklausomybės metų atsirado viena, pernai metais - iš veršidės vienas ūkis perėjo į kiaulidę“.

2000 kiaulių auginančios įmonės „Norsvin Lietuva“ vadovas Jonas Žultauskas teigė, kad antibiotikus ūkyje naudoja minimaliai, tik kiaulėms susirgus: „Pas mus, kai suserga gyvulys, jis yra gydomas individualiai. Tame pačiame tvarte yra sergančių kiaulių gardelis, [...] jeigu kiaulė susirgo, mes ją iš bendro gardo, liaudiškai pasakius, „ištraukiame“, vaistus sugydome ir tą užrašome - turime registraciją, kada koks vaistas buvo suleistas. Pavieniai gyvuliai yra gydomi, o kad visi būtų „gydomi“ – šito mes nedarome“.

Visgi statistika sako, kad Lietuvoje 2011 metais kiaulėms veterinarinių antibiotikų buvo skirta beveik trys tonos. J. Žultauskas teigė, jog antibiotikų naudojimas gali žymiai išaugti kiaulėms sergant vadinamomis „ūkinėmis“ ligomis: „Antibiotikų poreikis priklauso nuo to, koks ūkyje yra tavo auginamų kiaulių sveikatingumas. Jeigu tavo kiaulės yra sveikos [...], antibiotikų reikia labai minimaliai. Tačiau tie, kurie turi tų įvairių ūkinių ligų, plaučių, visokių kvėpavimo ligų, nori nenori tų vaistų tada reikia - tuomet kiekiai nemaži“, - teigė J. Žultauskas.

Tiek A. Baravykas, tiek J. Žultauskas teigė, jog tam, kad kiaulės nesirgtų, joms būtina užtikrinti tinkamas gyvenimo sąlygas.

Lietuva Europos kontekste

Pagal tai, kiek vidutiniškai antibiotikų tenka gyvuliui, Lietuva ES šalių kontekste atrodo pakankamai gerai. Pagal Europos vaistų agentūros duomenis, Lietuvoje 2011 metais vienam gyvulio kilogramui vidutiniškai buvo skirta apie 42 miligramai antimikrobinių medžiagų.

Dėmesį reikėtų atkreipti į tai, jog dalį suvartojamos mėsos atsivežame iš šalių, kur ši statistika žymiai prastesnė – Lenkijoje vienam gyvulio kilogramui tenka 120 miligramų antimikrobinių medžiagų, Vokietijoje – 211 miligramai, o Belgijoje 175 mg.

A. Baravykas teigė, jog iš minėtų šalių kiaulienos importuojame panašius kiekius: „Mes pusę kiaulienos įsivežame, pusę užsiauginame - 60 000 tonų užsiauginame, 60 000 tonų įsivežame. Iš Lenkijos, Vokietijos ir Belgijos įsivežame panašiai - apie 15 0000 tonų. Visos kitos šalys sudaro likusią dalį“, - pasakojo A. Baravykas.

Kas turėtų labiausiai kelti nerimą?

Visgi didesnį rūpestį turėtų kelti ne tai, kiek antibiotikų likučių galime suvalgyti valgydami mėsą, o didžiulio antibiotikų naudojimo pasekmės bakterijų atsparumo augimui.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vyresnysis mokslo darbuotojas, biomedicinos mokslų daktaras Modestas Ružauskas pabrėžė, kad didžiausia susirūpinimą turėtų kelti bakterijų atsparumo didėjimas: „Problema tokia, kad naudojant antibiotikus dideliais kiekiais, bakterijos automatiškai pradeda taip pat žymiai intensyviau gaminti savo atsparumo mechanizmus ir tampa atsparios, kitaip sakant - prisitaiko prie aplinkos sąlygų, kad galėtų išgyventi pačios. Taigi ši problema didėja, kuomet didėja antibiotikų naudojimas žmonėms arba gyvūnų gydymui“, - teigė M. Ražauskas.

Atrodytų, nieko tokio, bakterijos taps atsparios, tačiau galime sukurti naujų antibiotikų. Tačiau M. Ružauskas pabrėžė, kad naujų antibiotikų kūrimas žymiai sulėtėjo: „Didžiausia blogybė yra ta, kad kaskart sukuriama vis mažiau naujų antibiotikų. Taip yra dėl kelių priežaščių: pirmiausia naujų antibiotikų kūrimas yra labai brangus. Kita vertus, antibiotikai yra nekuriami, nes paskutiniu metu Europoje jie uždrausti naudoti kaip augimo stimuliatoriai su pašarais - iki tol buvo pakankamai plačiai šiuo tikslu naudojami.

Taip pat panašiu momentu labai sparčiai vystėsi bakterijų atsparumas. Tiesiog jeigu firma investuoja milijonus ar šimtus milijonų į vieno antibiotiko pagaminimą ir sukūrimą ir jeigu po dviejų metų bakterijos įgauna atsparumą ir antibiotikas tampa neefektyvus, tai jis neatsipirks firmai, dėl to taip pat mažiau kuriama. O kodėl bakterijos įgauna atsparumą? Todėl, kad vis tiek nauji antibiotikai yra tų pačių klasių antibiotikų giminingos medžiagos ir jau bakterijos turi bendrus mechanizmus toms klasėms - jos greičiau adaptuojasi ir greičiau išsivysto atsparumas“, - teigė M. Ražauskas.

Pavojus - nereglamentuotos kitų šalių rinkos

Visgi būdų, kaip galima reguliuoti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje yra. Pasaulinė sveikatos organizacija antibiotikus skirsto pagal tai, kiek jie svarbūs žmonėms: į kritiškai svarbius, labai svarbius ir svarbius.

M. Ražauskas pateikė Nyderlandų pavyzdį: „Nyderlanduose, kur buvo didžiausias bakterijų atsparumas (gyvulininkystės sektoriuje – red. past.) ir daugiausiai antibiotikų naudojama, maždaug prieš metus išleistas įstatymas. [...] Kritiškai svarbūs žmonėms antibiotikai, kurie iki tol buvo naudojami (gyvuliams – red. past.) dabar gyvulininkystėje naudoti uždrausti. Tokiu būdu stengiamasi sulėtinti atitinkamų bakterijų atsparumo augimą, kad žmonėms gyvybiškai svarbūs antibiotikai, kuo ilgiau būtų veiksmingi“, - teigė M. Ražauskas.

Bet kokiu atveju, antibiotikų naudojimo klausimą reikia spręsti globaliai. Nors ES yra uždrausta antibiotikus naudoti gyvulių augimo skatinimui, tačiau egzistuoja daug didesnės rinkos, kur antibiotikų naudojimas reglamentuojamas menkai ir bakterijų atsparumas smarkiai auga.

Iš tokių šalių atsparios bakterijos, jeigu joms priimtinos klimatinės ir pan. sąlygos, lengvai gali pasiekti ir mus.

„Grėsmė kyla dažnai iš trečiųjų šalių, kur yra mažesnė kontrolė ir šitos padermės (atsparios bakterijos, - red. past.), kaip rodo patirtis, ateina į kai kurias šalis per dvi savaites, į kai kurias per kelis mėnesius, bet anksčiau ar vėliau pasiekia ir JAV, ir Europą. Bakterijos plinta be sienų, joms nereikia pasų ir kontrolės postų“, - teigė M. Ražauskas. Priėmus į svečius antibiotikams atsparią bakteriją, pasveikti žymiai sunkiau.

Živilė Gribauskaitė


Logo

 

 

 

 

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Kategorijos: Įvairios naujienos
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Gydytojas dietologas įvardijo daržovę, kuri prailgins gyvenimą
Šių dienų sveikos gyvensenos dėmesio centre –  ilgaamžiškumo siekiamybė, apimant tinkamos mitybos,...
Paskirtas naujas Santaros klinikų vadovas
Konkursą Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų direktoriaus pareigoms eiti laimėjo trejus metus kitas vadovau...
Kaip rūpintis jautria veido oda vasarą: pravers 5 taisyklės
Vasarą keičiasi mūsų įpročiai, o tai gali turėti tiesioginės įtakos odos būklei. Saulės vonios, sūrus jūros vanduo, temp...
Vaistinėlė vasarai gamtoje: ką privalome turėti kartu su savimi?
Džiuginanti šiluma ragina atitrūkti nuo miesto šurmulio ir įvairias pramogas bei poilsį perkelti į gamtą. Nors laisvalai...
Kepenų suriebėjimo pasekmės – 2 mln. mirčių kasmet: kaip to išvengti?
Nors kepenys yra savaime atsinaujinantis organas, būtent kepenų ligos kasmet nusineša apie 2 milijonus gyvybių pasaulyje...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų