Keleivių negalavimai ore: nuo netekusios sąmonės nėštukės iki širdies ydų sukeltos komos

Viso skrydžio metu po orlaivį vaikštantys palydovai atidžiai stebi kiekvieną keleivį, ypač vyresnius žmones, vaikus ar besilaukiančias moteris, kad galėtų padėti, jei netikėtai kiltų sveikatos sutrikimų. O tokių pasitaiko neretai. Orlaivių palydovai apmokyti suteikti pirmąją pagalbą, o esant rimtiems sveikatos sutrikimams lėktuvas tupdomas artimiausiame oro uoste.

Reklama

Pirmosios pagalbos kursams – daugiau dėmesio

Aviacijos akademijos „BAA Training“ Įgulos narių mokymų vadovė, orlaivių palydovų instruktorė Jelena Darinceva sakė, kad orlaivio palydovas lėktuve yra pirmasis žmogus, į kurį kreipiasi keleiviai bet kokiais kelionės metu jiems kylančiais klausimais. Taigi tenka imtis ir psichologo, ir mediko vaidmens bei išmokti valdyti pačias įvairiausias situacijas.

„Todėl pradiniuose orlaivių palydovų mokymuose net dvi dienos iš dešimties skirtos pirmosios pagalbos kursams. Daugiausia dėmesio šiuose mokymuose skiriama simptomams atpažinti, t.y. stiuardesės ir stiuardai mokomi, kaip atskirti gresiančio širdies smūgio ženklus, diabeto simptomus ar kitus sveikatos sutrikimus“, – pasakojo J. Darinceva.

Lėktuvo kabinoje visuomet yra vaistinėlė su būtiniausiomis priemonėmis ir deguonies balionai. Vis dėlto, jei kuris nors iš keleivių pasijunta blogai, pagal visus reikalavimus orlaivio palydovai privalo pasiteirauti, ar tarp keleivių yra medikų.

„Jei taip, privaloma įsitikinti, kad gydytojas turi tai patvirtinančią licenciją. Jei licenciją keleivis turi, negaluojančio keleivio priežiūra perduodama jam, o orlaivio palydovai tokiais atvejais asistuoja“, – paaiškino orlaivių palydovų instruktorė.

Jei mediko nėra, anot jos, pirmąją pagalbą turi suteikti palydovai. Jei situacija susiklosto itin sudėtinga ir keleivį reikia gaivinti, tuomet informuojamas orlaivio kapitonas ir planuojamas nusileidimas artimiausiame oro uoste, kuriame lauks greitoji pagalba.

Keleivė neteko sąmonės

„Per daugiau nei 10 skraidymo metų buvo ne vienas atvejis, kuomet keleiviai vienaip ar kitaip sunegalavo. Prisimenu, kad vieno gana ilgo skrydžio metu mažametis sūnus paspaudė iškvietimo mygtuką savo mamai, kuri visiškai išbalusi buvo beprarandanti sąmonę. Pasirodo, moteris laukėsi. Persodinome keleivę atskirai, davėme deguonies, visą likusį kelionės laiką sėdėjome šalia ir laikėme už rankos. Viskas galų gale baigėsi sėkmingai“, – prisiminė J. Darinceva.

Vieni dažniausių negalavimų, anot jos, yra tiesiog pykinimas, galvos skausmai, bendras silpnumas, ausų skausmai. Įprastai sergantys lėtinėmis ligomis keleiviai patys turi pasiėmę reikiamų vaistų, tad jiems sunegalavus, pirmiausia klausiama, kokių medikamentų jie turi.

„Kartais pasitaiko sudėtingų atvejų, kuomet lėktuvą reikia ir nutupdyti, tačiau tokie nutikimai nėra dažni. Galima sakyti, kad nedidelių sveikatos sutrikimų pasitaikydavo kas trečiame skrydyje, tačiau jie išsprendžiami gana nesudėtingai, be specialių medikamentų ar priemonių“, – apibendrino ji.

Išmokta „skaityti“ simptomus

„AirBaltic“ oro linijų stiuardesė Marija Dočilovaitė portalui VLMEDICINA.LT taip pat patvirtino, kad palydovų apmokymuose pirmoji pagalba užima gana didelę dalį – intensyviai mokomasi apie savaitę.

„Mes, žinoma, neturime medicininio išsilavinimo, todėl mokomės atpažinti simptomus ir daryti prielaidą, kokia liga tai galėtų būti. Simptomus mokomės įvairių negalavimų: nuo slogos ir peršalimo iki insulto, infarkto, epilepsijos ir kitų rimtų ligų“, – pasakojo M. Dočilovaitė.

Pasak jos, toliau eina buities traumų mokymasis: nudegimai, įsipjovimai, kaulų lūžiai. Per apmokymus orlaivių palydovai išmoksta daryti dirbtinį kvėpavimą suaugusiems, vaikams, kūdikiams, taip pat sužino, kaip elgtis springimo atveju, tvarstyti žaizdas, naudotis deguonies balionais.

„Trimis pavojingiausiomis gyvybei būsenomis laikomos šokas (nes bet koks sužeidimas gali jį sukelti ir tada kraujas nebepasiekia smegenų bei kitų svarbių organų), kvėpavimo ir širdies sustojimas bei gausus kraujavimas“, – įvardijo Marija. Šiais atvejais būtų priimamas sprendimas nedelsiant leistis artimiausiame oro uoste.

Dažnai būna taip, kad koks nors simptomas gali signalizuoti apie visai kitą ligą, pavyzdžiui, kraujavimas iš nosies gali kilti dėl galvos traumos.

„Todėl mums reikia būti akyliems ir sukaupti kuo daugiau informacijos, o, esant reikalui, perduoti ją medikams. Sudėtingiausia, kad lėktuve turime labai ribotus išteklius, todėl pagrindinis „vaistas“ nuo negalavimų būna deguonis“, – aiškino lėktuvų palydovė.

Ji pastebėjo, kad didžioji dalis keleivių negalavimų kyla dėl jų pačių kaltės – mat šie nepasirūpina savimi. Pavyzdžiui, keleiviai, pasak Marijos, ateina į rytinį skrydį nepusryčiavę arba savaitgalį skrenda pagiringi, negeria vandens, todėl deguonies trūkumas ir slėgių skirtumas paveikia neigiamai. Dažnai, anot jos, pakanka išgerti saldaus gėrimo, užkąsti duonos – kitaip tariant, gauti šiek tiek energijos ir blogumai kaipmat išgaruoja.

Lėktuve gaivintas vyras paniro į komą

Marijos karjeroje labai rimtų keleivių sveikatos sutrikimų kol kas išvengta. Jai yra tekę padėti nualpusiems ar pervargusiems keleiviams. Tačiau kolegei buvo nepasisekę – jos skrydžio metu į tualetą nuėjęs keleivis britas susmuko ir prarado sąmonę, nekvėpavo.

„Merginos jį gaivino, lėktuvas neplanuotai leidosi artimiausiame oro uoste. Atvykę medikai išsivežė jį į ligoninę. Deja, keleivis, kelias savaites praleidęs komos būsenos, neišgyveno. Vėliau sužinojome, kad vyras turėjo problemų dėl širdies“, – iš kolegės lūpų girdėtą nemalonų įvykį prisiminė Marija.

Anot merginos, žinias orlaivių palydovai atnaujina kasmetiniuose kursuose, todėl jos išlieka ilgam. Sakoma, kad ką išmoksi, ant pečių nenešiosi ir tai visiškai pasitvirtina orlaivių palydovų atveju. Mat įgytos žinios praverčia ne tik skrydžių metu, bet padeda ir kasdieniame gyvenime.

„Pavyzdžiui, man yra tekę padėti gatvėje susmukusiai moteriai, iškviesti greitąją ir laukti medikų“, – prisiminė Marija.