Penktadienis, 2024.03.29
Reklama

Kavos ekspertas pasakė, ką reikia žinoti apie šį gėrimą

Alvyda Bajarūnaitė, Darius Kuodis, LRT RADIJO laida „Ryto garsai | 2016-11-17 09:41:59

Lietuvą galima priskirti skandinaviškai kavos kultūrai – lietuviai mėgsta švelnesnę, ne tokią stiprią kavą, kaip Italijoje ar Prancūzijoje. Taip LRT RADIJUI sako kavos ekspertas Emanuelis Ryklys. Anot jo, tirpi kava gaminama iš kavos pupelių atliekų, o kai kurių vengiamas espresas – tik koncentruotas skonis.

© VLMEDICINA.LT (A. Kubaičio) nuotr.

– Mokslininkai vis dar tyrinėja kavos poveikį, ar ne?

– Geriausiu mokslininku galite būti patys sau. Kavos poveikį organizmui sudėtinga standartizuoti. Mes visi esame gana sudėtingi ir skirtingi, visų pirma reikėtų klausyti savęs. Bet yra kelios rekomendacijos. Pajutus, kad kofeino poveikis nemalonus, dreba rankos, stipriau plaka širdis, galbūt nebereikėtų gerti kito puodelio.

Tačiau, galima pavalgyti, nusiraminti, padaryti pauzę. Jei kava skani, galima jos išgerti dar. Juk kavos poveikis trunka 2–3 val. Kofeinas stimuliuoja organizmą, bet vėliau tos energijos kritimas pajuntamas gana greitai.

– Ar labai blogai užpilama kava?

– Kavą užpilinėja ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Be to, tai – arčiausiai profesionalaus gėrimo. Profesionalai, degustuodami kavą, daro lygiai tą patį dalyką – pila vandenį ant kavos.

Kai kurie žmonės sako, kad gali gerti tik vieną puodelį kavos, o espreso visiškai negeria. Tačiau espreso – tik koncentruotas skonis. Puodelis šio gėrimo kofeino atžvilgiu pakankamai lengvas. Štai Italijoje kava ruošiama iš arabikos ir robustos pupelių, o jos turi dvigubai daugiau kofeino.

Tam, kad kofeinas ištirptų, reikia nemažai laiko – dešimties valandų. Ruošiant espresą jis ištirpti nespėja. Jei patinka stipri kava, rekomenduočiau atsirinkti tą, kurios skonis stipresnis, – galbūt skrudintą.

– Lietuvoje labiau mėgstamos arabikos pupelės?

– Tai tiesa. Buvo laikas, maždaug prieš 20–30 metų, kai arabika ir robusta buvo maišomos visame pasaulyje. Šiandien, pagal komercinių kavos gamintojų tyrimus, matyti, kad kuo šiauriau keliaujama, tuo mažiau norisi tos karčios kavos.

Lietuvą priskirčiau skandinaviškai kavos kultūrai. Žmonės čia nori gerti švelnesnę kavą. Žinoma, ne šimtu procentų, nemažai kas mėgsta ir sodrią kartesnę kavą. Tokią, kokia būdinga kavos kultūroms kaip Italijoje ar Prancūzijoje.

– Kaip dėl priedų į kavą?

– Niekas neturi aiškinti, kiek ko reikia dėti į kavą. Be to, kava kavai nelygi. Reikia atkreipti dėmesį, kad ne visi kavos skoniai vienodi. Derinant ją su pienu, galima pasirinkti, kuri bus skanesnė. Kalbant apie cukrų, tai labai dažnas priedas. Idealiu atveju aš jo nedėčiau.

Kavos bare naudojame beržų cukrų. Jis, galima sakyti, nekenksmingas, nepakeičia pačios kavos. Šio cukraus glikeminis indeksas žemas, sveikatos atžvilgiu tai labai svarbus dalykas.

– Kokia yra tirpi kava?

– Tirpi kava taip pat būna skirtinga. Kategoriškai kalbėti apie ją, kai yra tiek daug kavos gamintojų, sudėtinga. Reikia žiūrėti, ar ant pakuotės nurodomas kofeino kiekis. Taip pat – kreipti dėmesį, kaip į kavą reaguoja organizmas.

Tirpi kava daroma iš kavos atliekų, robustos pupelių. Tai cheminis laboratorinis, o ne gamtos kūrinys. Skoniai taip pat pridedami dirbtinai. Bet galiu pasakyti, kad yra žmonių, dirbančių su tirpia kava, padaroma iš geros kavos. Tačiau šios naujovės kol kas yra tik už Atlanto.

– Kaip vertinate kavą popieriniuose puodeliuose, kurią taip mėgsta jaunimas?

– Blogai, kad dėl to būna daug šiukšlių. Aš pagalvočiau apie daugkartinio naudojimo puodelį. Juk popierinis puodelis keičia ir kavos skonį. Einant gatvėje viskas gerai, bet jei norima mėgautis kava, keraminis puodelis – nepakeičiamas. Kavai reikia laiko.

Įvertinkite straipsni:
Jūs dar nebalsavote
Žymos: tirpi kava, kava
Kategorijos: Sveika mityba
skaityti komentarus (0)
Rašyti komentarą
Pasidalinti su draugais

Susiję straipsniai

NAUJAUSI STRAIPSNIAI
Net 8 iš 10 lietuvių nepritaria narvuose laikomų vištų laikymo sąlygoms
Net 8 iš 10 (82 proc.) lietuvių mano, jog narvuose laikomų vištų sąlygos yra nepakankamai geros, rodo naujausia reprezen...
Dietologė sugriovė mitus apie iškrovos dieną: nepulkite badauti iškart po Velykų
Kai artėja šventės, tradiciškai pasižadame, kad šįkart tikrai nepersivalgysime, bet pasiryžimas dažniausiai išgaruoja vo...
Velykų šventė: už saiką prie stalo organizmas tikrai padėkos
Kaip nepersivalgyti, o persivalgius, palengvinti virškinimo procesą? Kiek kiaušinių valgyti, o gal jų apskritai vengti?...
Kauno klinikose atlikta nauja procedūra, išgydžiusi rijimo sutrikimą
Maitinimasis – viena esminių žmogaus išgyvenimo sąlygų. „Rijimo sutrikimas, dar vadinamas disfagija, gali pa...
Vaikų atostogų metu daugėja traumų: kaip nuo jų apsisaugoti?
Vaikų pavasario atostogos jau visai ant nosies. Ir nors šis laikas dažniausiai asocijuojasi su kelionėmis, aktyviu laisv...
Populiarios žymos
Ligos ir sveikata Man rūpiŠirdis ir kraujotakaPlaučiai ir kvėpavimas Virškinimo sistemaEndokrininė sistemaSmegenys, nervų sistemaŠlapimo organai ir inkstaiStuburas, kaulai, sąnariaiRaumenys ir sausgyslėsLytiniai organaiOda, plaukai ir nagaiLimfmazgiai, kraujas ir imunitetas KrūtysAkysAusys, nosis ir gerklėBurna ir dantysPsichikos ligos
 
Simptomai ir ligosAlergijaVėžys ir kraujo ligos Peršalimas ir gripasTemperatūraKūno tirpimasSkauda šonąSvorio kontrolė, valgymo sutrikimaiPriklausomybėMiego sutrikimaiNuovargis ir silpnumasInfekcinės ligos
 
PsichologijaSveika vaikystėŽvilgsnis į praeitįSveika senatvė
Sveikata be vaistų Gydymas augalaisAlternatyvios terapijosSveika mitybaSveikas ir gražus kūnasVegetarų virtuvėJogaSveika dvasiaSėkmės istorijos
Renginiai
Konsultuoja specialistas
Sveikatos apsauga
Nuomonė
ReklamaApie musLigų klasifikatoriusKontaktaiPrivatumo Politika
2015-20 © UAB “Vlmedicina”. Visos teises saugomos | sprendimas webmod: Svetainių kūrimas
Į viršų