Kauno klinikose paminėta Pasaulinė sepsio diena

Rugsėjo 13 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose paminėta Pasaulinė sepsio diena, kurios tikslas – supažindinti visuomenę su šia problema ir aptarti būdus, kaip sepsio išvengti. Ta proga Vaikų ligų klinikoje vyko konferencija, skirta kūdikių ir vaikų sepsio problemai.

Reklama

 Sepsis – gyvybei pavojinga būklė, kuri atsiranda kaip organizmo reakcija į infekciją. Sepsis pasitaiko dažniau nei miokardo infarktas ir nusineša daugiau gyvybių nei insultas. Sepsis nepaiso amžiaus, rasės, lyties ar ekonominės padėties. Nuo sepsio miršta daug daugiau žmonių negu nuo AIDS, todėl kova su sepsiu vyksta visame pasaulyje.

Vaikų ligų klinikos vadovas prof. Rimantas Kėvalas paminėjo, kad kasmet pasaulyje nuo sepsio miršta daugiau nei 6 mln. kūdikių ir mažų vaikų. Sepsis yra gyvybei pavojų kelianti liga, atsirandanti dėl organizmo individualios reakcijos į infekciją. Jei sepsis būtų atpažįstamas ir pradedamas gydyti per pirmas 4 valandas, mirštamumą pavyktų sumažintų iki 50 proc. Bet pasivėlinus ir pradėjus gydyti praėjus pusei paros nuo susirgimo, vilties išgyventi lieka mažiau nei 15 proc. Prieš 50 metų mirštamumas dėl sepsio tarp vaikų siekė net 97 proc. Išsivysčiusiose šalyse sepsis vis dar yra pagrindinė vaikų mirties priežastis ir, nepaisant medicinos pažangos, miršta kas dešimtas vaikas, kuriam išsivysto sepsis.

„Per praėjusius metus didžiųjų Lietuvos miestų (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių) vaikų intensyviosios terapijos skyriuose gydyti 59 kūdikiai, sirgę sepsiu. Trys iš jų mirė. Iš 139 vyresnių nei vienerių metų vaikų, mirė 8“, – su Lietuvos statistika supažindino prof. R. Kėvalas. Jis apgailestavo, kad kūdikiams ir vaikams anksti nustatyti sepsį yra sudėtinga, nes nėra nė vieno klinikinio simptomo ar laboratorinio tyrimo, kuris rodytų tik sepsiui būdingus pakitimus. O karščiavimas gali būti ir savaime praeinančių, ir gyvybei pavojingų ligų požymis. Net du trečdaliai karščiuojančių kūdikių, sergančių bakterine infekcija, pirminės apžiūros metu atrodo sveiki, o vėliau jų būklė gali labai greitai pablogėti.

Pasak Vaikų intensyviosios terapijos skyriaus gydytojo Algirdo Dagio, sepsis dažnai pavadinamas „kraujo užkrėtimu“, tačiau tai – visiškai neteisingas ligos apibūdinimas, nes sepsio metu bakterijos gali net nepatekti į kraują. Sepsis yra sisteminis uždegiminis organizmo atsakas į infekciją,  dėl  kurio pažeidžiami organai ir kraujagyslės. Gydytojas nurodė, kad sepsis – klastinga liga, nes simptomai būdingi daugeliui kitų ligų. Pirmas, o kartais ir vienintelis sepsio simptomas pirmomis valandomis, gali būti tik karščiavimas.

Nors sepsiu gali susirgti bet kas, manoma, kad svarbus genetinis polinkis.  Didesnė sepsio rizika yra naujagimiams, kurių imuninė sistema nesubrendusi, vaikams, sergantiems imunodeficitu ir lydinčiomis lėtinėmis ligomis, piktybiniais navikais, kai taikoma chemoterapija. Sepsio riziką didina įgimtos anomalijos – šlapimo takų vystymosi defektai, širdies ydos. Neretai sepsis išsivysto vaikams, ilgą laiką gydomiems intensyviosios terapijos skyriuje, patyrusiems traumas ar sunkius nudegimus.

Nuo sepsio gali apsaugoti skiepai, padedantys išvengti bakterinių infekcijų, sveikas gyvenimo būdas, maistas, fizinis aktyvumas, paprasčiausia rankų higiena. Be to, esant infekcijai, svarbu laiku kreiptis į medikus, laikytis jų nurodymų vartojant antibiotikus. Prof. R. Kėvalas pabrėžė, kad kovojant su sepsiu  svarbu įdiegti standartizuotas metodikas skubios pagalbos ir priėmimo skyriuose – kad būtų galima atskirti vaikus, kuriems gali būti bakterinė infekcija ir greičiau pradėti gydymą.

Paramos ir labdaros fondo „Mamų unija“ iniciatyva po konferencijos vaikus nudžiugino spalvinga akcija – nuo Vaikų ligų klinikos terasos į dangų pakilo geltoni balionai, kurie išskraidino ligoninėje gydomų vaikų svajones – lai jos išsipildo.

LSMU ligoninės Kauno klinikų Viešosios komunikacijos tarnybos skyriaus inf.