Kas rizikuoja sirgti smegenų aneurizma

Lietuvoje 1 iš 20 žmonių turi smegenų aneurizmą, kuri dažniausiai nepasireiškia jokiais simptomais. Tačiau staiga plyšusios gali sukelti labai liūdnų pasekmių: beveik pusė tokių atvejų baigiasi mirtimi, o dauguma išgyvenusiųjų lieka neįgalūs. Vis dėlto absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų nežino apie šios ligos rizikos veiksnius, diagnostikos ir gydymo galimybes. Tokią statistiką atskleidė 2025 m. vasarą atliktos reprezentatyvios gyventojų apklausos duomenys. 

Šeimos gydytojai – ankstyvos diagnostikos „filtras“

Apklausos duomenimis, 92 proc. respondentų niekada nesulaukė šeimos gydytojo pasiūlymo pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos, o tik 10 proc. tyrėsi sveikatą dėl jos. Dauguma – 60 proc. respondentų – pasitiki, kad jų šeimos gydytojas atpažintų aneurizmos riziką ir nukreiptų reikalingiems tyrimams. Šis pasitikėjimas įpareigoja ir suteikia galimybių.

„Šeimos gydytojai veikia kaip „filtras“, padedantis atpažinti rizikos grupėje esančius asmenis, pavyzdžiui, turinčius aukštą kraujospūdį ar genetinį polinkį. Jie gali nukreipti pacientą konsultuotis su neurologu, kuris toliau spręstų dėl reikalingų tyrimų, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso“, – sako VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ direktorė Evelina Krasauskienė.

Aptikus smegenų aneurizmą ir sprendžiant dėl jos gydymo, žmogui labai svarbu pasikonsultuoti su gydytoju intervenciniu radiologu ir išgirsti įvertinimą dėl smegenų aneurizmos embolizacijos galimybės. Siuntimą nemokamai konsultacijai su intervenciniu radiologu gali išrašyti bet kuris gydytojas specialistas (pvz., neurologas, neurochirurgas, kraujagyslių chirurgas) ir šeimos gydytojas. Šis vizitas bus apmokamas iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų.

Kam reiktų pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos?

Pasitikrinti dėl smegenų aneurizmos atliekant MRT reiktų rizikos grupėje esantiems 30–45 m. žmonėms. Didžiausi rizikos veiksniai yra:

• aukštas kraujo spaudimas (hipertenzija);
• artimoje šeimoje (tėvams, broliams, sesėms) buvusi aneurizma arba pakraujavimai smegenyse ne dėl patirtos traumos;
• tokios genetinės ligos kaip aortos koaktacija, fibromuskulinė displazija, inkstų policistozė;
• rūkymas;
• moteriška lytis (moterims smegenų aneurizma diagnozuojama dažniau).

Taip pat pasitikrinti turėtų ir į rizikos grupes nepatenkantys žmonės, kurie skundžiasi nuolatiniu, atkakliu galvos skausmu. Be to, 40–60 m. rizikos grupės žmonėms, kuriems smegenų aneurizmos tyrimas buvo atliktas seniai, reiktų pakartotinai dėl naujų smegenų aneurizmų pasitikrinti kas 10 metų.

Prieš gydymą pravartu išgirsti dvi nuomones

Šiandien endovaskulinė embolizacija yra itin svarbus, progresyvus ir mažai invazinis gydymo metodas. Operacijos metu per šlaunies arteriją kirkšnyje įvedami specialūs kateteriai, kuriais pasiekiama smegenyse esanti aneurizma. Embolizacinės priemonės užpildo aneurizmą arba ją uždengia, taip apsaugodamos nuo tolesnio kraujo patekimo į ją. Per paskutinius 30 metų tokios procedūros labai išpopuliarėjo visame pasaulyje ir, pavyzdžiui, JAV jų atliekama gerokai daugiau nei neurochirurginių operacijų.

E. Krasauskienė pabrėžia, kad pacientams, sužinojusiems apie smegenyse rastą aneurizmą, prieš priimant sprendimą dėl gydymo būtina išgirsti dviejų skirtingų specialistų – neurochirurgo ir intervencinio radiologo – nuomones. Tai padeda priimti informuotą sprendimą ir pasirinkti tinkamiausią gydymo būdą, nes informacijos stoka dažnai atbaido nuo gydymo, o tai lemia tragiškas pasekmes plyšus aneurizmai.

Reprezentatyvi „Spinter Research“ Lietuvos gyventojų apklausa atlikta 2025 m. liepos mėnesį. Jos metu visoje Lietuvoje buvo apklausta 1009 18–75 metų amžiaus gyventojų. Apklausa atlikta taikant kombinuotą telefoninės (CATI) ir interneto (CAWI) apklausos metodą.

Parengta VšĮ „Smegenų aneurizmos fondas“ pranešimą spaudai