Kas gali išgelbėti pasiklydus skausmo labirinte?

Gydytojai neurologai išskiria 220 galvos skausmo rūšių. Diagnozių maišalynėje ir jaučiamo skausmo apibūdinimuose ne vienas galėtų nusilaužti koją. Net ir su stipriausiu skausmu galima gyventi dešimtmečiais, medikai tvirtina, kad dėl skausmo nesižudoma. Vienos rūšies skausmą gali keisti kitas; kai raumenys ir nervai taip šalia, jie gali imti „konfliktuoti“ ir tai pasireikš nepasiduodančiu vaistams skausmu; kartais skausmas atsiranda... dėl vaistų nuo skausmo. Kas gali ištiesti ranką pasiklydusiems skausmo labirintuose?

Reklama

Skausmas apėmė visą kūną

Janina Žemaitienė šiemet sulauks 86 m. Ji gyvena Alytuje, nors didžiąją dalį gyvenimo praleido Kaune. Moteris dirbo Kauno rajono Metrikacijos skyriuje, per dieną ji sutuokdavo po 40 porų, pirmoji juos pasveikindavo.

Nuo jaunystės Janiną kamavo astma. „Dusdavau, pasilenkiu po stalu, įkvepiu vaistų iš inhaliatoriaus ir toliau su šypsena sakau sveikinimo žodžius. Sutuokiau Valiukevičiūtę, ji man dar padainavo“, - su šypsena prisimena moteris. Nors astmos priepuoliai gerokai kartino jos gyvenimą, ji su šia liga išmoko gyventi.

Su vyru apkeliavo nemažai miestų, ieškodama, kur jai lengviausia kvėpuoti. „Taip man buvo gera kvėpuoti Feruzoj, tik ten manęs vos kareiviai nenušovė. Ten gi Afganistanas, o aš kalnais sau vaikštau, tuo nuostabiu oru kvėpuoju. Kaip tada man buvo gera kvėpuoti. Tris mėnesius gulėjau Maskvos ligoninėje, buvau prie mirties. Mano istorija – vieni vaistai. Gerdavau po 10-15 tablečių. Paskui atvykom į Alytų ir čia likom. Čia mane labai retai kamavo astmos priepuoliai“, - sako J. Žemaitienė.

Prieš 20 metų Janina staiga suvokė, kad jai skauda galvą. Moteris labai nustebo, nes tai jai buvo neįprasta.

„Nuo to skausmo man užtino akys, gydytoja neurologė nusiuntė tikrintis akių. Skausmas pradėjo leistis žemyn, skaudėjo šoną – tada diagnozavo nervų šaknelių uždegimą. Paskui ėmė skaudėti nugarą, negalėjau pasilenkti. Galvojo, kad čia gal nugaros išvarža, skyrė tokį imobilizuojantį diržą nešioti. Kai užeidavo tas skausmo priepuolis, atrodė, kad skauda visą kūną. Pastaruoju metu tie skausmai padažnėjo, būdavo kas porą mėnesių ir tęsdavosi kokią savaitę“, - pasakoja Janina.

Ligos po vieną nevaikšto

Janina nuolat savęs klausinėja, kas būna skausmo priepuolio priežastis. „Gyvenime juk visko būna, vyras sirgo, susinervinau dėl kažko, astmos priepuolis užėjo. Atmenu, su vyru ruošiamės važiuoti pas dukrą, ir man kaip adatomis ima badyti koją, kaip peiliais pjausto, turim skubėti į vaistinę. Tepu nuskausminamuosius tepalus, geriu vaistus. Tada skubu pas gydytojus, jie daro tyrimus, bet nieko neranda“, - pasakoja moteris. Jai buvo tiriamas ir kaulų tankis, manant, kad gal kaulų retėjimas sukelia tuos skausmus. Šią priežastį irgi teko atmesti.

Daugelį metų Janinai teko spręsti dvi sveikatos problemas – kontroliuoti astmos priepuolius ir ištverti skausmo atakas. Janina sako, jog skausmui vis labiau kaustant kūną, ji jau negalėjo pasilenkti, grindis šluodavo atsisėdusi ant kėdutės, namuose atsirado net kelios lazdos, kad būtų patogu judėti bute ir nusileisti laiptais.

Gydytojos paskirti masažai, deja, naudos nedavė, skausmas tik stiprėjo. Moteriai buvo išrašyta nemažai medikamentų – raminančių, nuo skausmo ir net opioidų grupės vaistų. Vaistai skausmą galiausiai panaikindavo.

„Nesusigyvenau su skausmu. Aš rėkdavau. Lovoje negalėjau apsiversti, miegoti ant nugaros negalėjau, valgyti negalėjau. Koks skausmas, negaliu apsakyti“, - susigraudina Janina prisimindama. Moteris sako, kad dabar jai reikia kas mėnesį nuskausminamiesiems vaistams išleisti per 100 litų.

Skausmas saugo nuo pavojaus

VUL Santariškių klinikų gydytojas neurologas prof. Dalius Jatužis sako, jog skausmas kartais nėra blogai. Dar Aristotelis teigė, kad skausmas yra gyvybės požymis ir tik mirusiems nebeskauda.

„Kuria prasme skausmas yra gerai? Tai signalas apie pavojų. Traukis nuo ugnies, lipk nuo aštraus daikto ir t. t. Bet yra kitoks skausmas, pavyzdžiui, neuralgijos. Jos jokios pozityvios informacijos neneša, jokios apsauginės reikšmės neturi. Tokį skausmą reikia gydyti, nes jis tik blogina žmogaus gyvenimo kokybę ir gali sukelti įvairių komplikacijų“, - sako profesorius.

Pasak gydytojo neurologo, skausmo klasifikacijų yra gausybė, jį galima skirstyti pagal trukmę, pagal priežastis, pagal skausmo vietą ir pan.

„Pavyzdžiui, migrena (galvos skausmo rūšis) pati yra liga. Gali būti kitų lėtinių ligų sukelti skausmai, sergant artritu ar diabetu“, - sako gydytojas.

„Blogieji“ neuropatiniai skausmai

„Neuropatiniai skausmai, išskyrus blogą nuotaiką ir didžiulę žalą gyvenimo kokybei, daugiau nieko neduoda. Šie skausmai atsiranda dėl nervų sistemos pažeidimo. Ne dėl odos nubrozdinimo ar kaulų lūžio. Nervai yra struktūros, kurios perneša nervinius impulsus. Problema yra pačiame nerve. Kas gali sukelti tuos nervų pažeidimus? Cukrinis diabetas, trišakio nervo neuralgija, poherpetinė neuralgija ir kitos ligos. Sergant cukriniu diabetu po dešimties metų retas kuris ligonis neturi nervų pažeidimų, dažnam iš jų skauda kojas“, - sako prof. D. Jatužis.

Neuropatiniai arba neuralginiai skausmai trunka ilgai, jie virsta lėtiniais. Šiam skausmui apibūdinti žmonės yra sugalvoję visokių apibūdinimų – žaibuoja (trišakio nervo neuralgija), šaldo, bado adatėlėmis, „skruzdės rėplioja“, degina (sergant diabetu).

Skausmas būna ir mišrus. Trečdalis žmonių, kurie skundžiasi nugaros skausmais, turi dar ir neuralginį skausmą. Neuralgija yra dirginimas, neuropatija – pažeidimas. Nors gydytojai turi skausmui skirtingus pavadinimas, pasak prof. D. Jatužio, žmogui skauda vienodai.

Gydytojas neurologas sako, kad stiprus skausmas verčia žmones ieškoti pačių keisčiausių gydymo metodų, kurių komentuoti jis nenori. „Mes matome teigiamą nuskausminamąjį akupunktūros efektą“, - sako medikas.

Vaistai tampa skausmo priežastimis

Pasak prof. D. Jatužio, 82 proc. jaučiamų galvos skausmų sudaro įtampos skausmas. „Toks skausmas lengvai įveikiamas poilsiu, masažu, lengva fizine veikla. Tikrai nereikėtų griebti tabletės, nes nuskausminamieji vaistai ilgainiui patys gali tapti skausmu. Yra tokia kaip ir diagnozė – medikamentinis galvos skausmas. Jei tai yra vienkartinis skausmas dėl kokių pagirių, tikrai išgerkite tabletę, bus lengviau. Bet jeigu tokie skaudėjimai yra dažni, pavyzdžiui, kas antrą dieną, tada reikia ieškoti profilaktinių priemonių, kad neskaudėtų“, - sako profesorius.

Įtampos galvos skausmas dažniau kamuoja protinį darbą dirbančius asmenis. Kodėl vaistai gali tapti pavojingi?

„Rizika kyla, kai žmogus linkęs vartoti analgetikus – citramoną, saridoną, solpadeiną. Mokslas jau įrodė, kad egzistuoja ilgai vartojamų medikamentų nulemtas galvos skausmas. Tai ypač aktualu gydant migreną ir įvairius galvos skausmus. Jei žmogus ilgai, t.y. ne mažiau kaip 15 dienų per mėnesį vartoja analgetikus, jau po trijų mėnesių atsiranda rizika, kad organizmas pripras prie analgetikų ir „prašys“ jų pasireikšdamas skausmu. Taip prie esamų skausmų prisideda dar vienas skausmas, sukeltas to, kad laiku nebuvo išgerta tabletė“, - sako gydytojas neurologas.

Todėl jis pataria ilgai kenčiantiems skausmą kreiptis į gydytojus, kad jie parinktų ne analgetikus, o kitus skausmą malšinančius vaistus.

Dūrių terapija

Tikriausiai nerimaujate dėl straipsnio pradžioje aprašytos Janinos? Dėl jos galite būti ramūs. Dabar Janina gali eiti be lazdelės, tą net čia pat pademonstruoja. Sako, kad neseniai pasilenkusi išplovė virtuvės grindis.

„Žiūriu televizorių, skaitau spaudą, su kaimynėmis kalbuosi. Taip sužinojau apie tokį metodą, kai į nugarą gydytojas atlieka daug injekcijų ir skausmas dingsta. Labai norėjau jį išbandyti, bet daktaras, kuris tą taiko, toli gyvena – nei pinigų, nei sveikatos pas jį nuvažiuoti. Ir kaip apsidžiaugiau, kai sužinojau, kad šį metodą jau galima išbandyti Vilniuje. Važiavau iš Alytaus ir nesigailiu“, - pasakoja pensininkė Janina.

Janina kalba apie RANC metodą, kuris tik pradėtas taikyti vienoje sostinės klinikų. Nors taikomas neseniai, tačiau šį metodą jau išbandė apie pusę šimto lietuvių. Keletas sostinės medikų, stebint metodo autoriui gydytojui neurologui A. Ponomarenkai, įvaldė šį metodą. „Lietuviai tikrai kantrūs, buvo vyras, kuris su skausmu gyvena apie 40 metų. Tačiau ir labai atsargūs, penktadalis visko išsiklausinėdavo ir išeidavo. Jei žmonės gyvena nuolatinio streso sąlygomis, pavyzdžiui, bylinėjasi, skiriasi, bet koks gydymo metodas beveik neduoda rezultato. Nors atsimenu vieną savo pacientę, kuri gyveno su geriančiu sūnumi, kurias ją skriaudė. Pirmą kartą procedūrą jai atlikau, kai jai buvo 76 m. Kitos procedūros prireikė tik po šešerių metų, nors gyvena ji nuolatiniame strese“, - pasakoja gydytojas neurologas.

Prof. D. Jatužis sako, jog RANC metodas – tai neurologinė teorija, kuri buvo dėstoma universitete. Pasak mediko, svarbu, kad žmogus turėtų daugiau pasirinkimo galimybių, nes neretai sunku suprasti, kodėl vienam padeda vienas metodas, o kitam kitas, todėl platesnė pagalbos priemonių paletė yra labai būtina.

Planuojama, kad artimiausiu metu Vilniaus Aktyvios neurologijos centre ims veikti mokymų bazė, kurioje gydytojai iš visos Europos sąjungos galės įvaldyti šį skausmų gydymo metodą ir jį taikyti kasdienėje praktikoje. Tikimasi, kad rudenį bus pristatyti pirmieji RANC metodo taikymo tyrimai – jo efektyvumas lyginant su kitais gydymo būdais.