Kardiologijos skyriuje – pacientų antplūdis ir vasarą (2)

„Bemaž visi žino, kaip reikia vengti ligų, bet retas šių taisyklių laikosi,  kai yra sveikas. Jis rimtai susimąsto tik tada, kai  suserga“, - pastebi  Respublikinės Klaipėdos ligoninės (RKL) gydytojai kardiologai. Jie konstatuoja ir tai, kad ligų daugėja:  net vasaromis, kai paprastai ligonių būdavo mažiau, pacientų srauto atoslūgio jau nebejaučiama.

Reklama

Šiame seniausiame Klaipėdos krašte Kardiologijos skyriuje šiandien 28 lovos, dirba šeši gydytojai -  vedėja Jūratė Anušauskienė,  gydytojai Vita Elzbieta Metrikienė,  Jūratė Radavičiūtė, Viljamas Žalys, Daiva Stasaitytė,  Vytenis Cėpla. Jie konsultuoja ir ambulatorijoje, ir RKL Skuodo filiale. Gydytojams talkina 18 slaugytojų bei jų padėjėjų.  Per metus skyriuje gydosi 1100-1200 ligonių,  dauguma – sergančių išemine širdies liga, hipertonija, aritmija.

Vartoja per daug papildų

„Kad išvengtum  širdies ligų – laikykis saiko, nepersivalgyk, kuo mažiau vartok  alkoholio, nerūkyk“,  - rodos, banalius, bet labai svarbius dalykus primena skyriaus gydytojai.

Jie rekomenduoja bent du tris kartus per savaitę po valandą pasportuoti, atlikti rytais mankštą. Tačiau perspėja, jog stačia galva nereikia pulti mankštintis iškart dideliu krūviu, antraip sau ne padėsi, o pakenksi. Norint iškart pasiekti gerą rezultatą, galima persistengti.  Todėl prie fizinio krūvio organizmą pratinti palaipsniui.

„Užtenka pasivaikščioti greitu žingsniu, pasivažinėti dviračiu, ypač dabar, vasarą.  Į sodą pavažiuoti, paplaukioti  jūroje, pėsčiam nueiti iki jūros - puikiausia mankšta“, - sako skyriaus vedėja J. Anušauskienė.

Norint, kad širdies neapkrautų amžiaus rykštė stresai,  kardiologai pataria keisti gyvenimo būdą, darbą, laikytis darbo ir poilsio režimo,  išmokti atsipalaiduoti, pakeisti požiūrį į situaciją.

Netinkamas gyvenimo būdas, stresai, su kuriais žmonės nemoka tvarkytis, didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką.  Žinoma, prisideda ir populiacijos senėjimas. Daugėja susirgimų  išemine širdies liga, kuri pažeidžia kraujagysles. Anksčiau ši liga buvo daugiau vyriška, bet dabar serga ir nemažai moterų.  Daugėja ir toli pažengusių širdies ritmo sutrikimo atvejų, kai gydytojas begali tik pristabdyti ligos eigą.

Kardiologijos skyriaus medikai pastebi tendenciją be saiko vartoti maisto papildus.  Žmonės, ypač pagyvenusieji, paveikti reklamų, prisiperka jų, nors toli gražu nėra tam jokio reikalo.  Būna, atsiveža jų į ligoninę didelius maišus, ir gydytojams tenka atrinkinėti, kas žmogui reikalinga, o kas ne.

„Papildai, pavyzdžiui, kalio preparatai, reikalingi tada, kai jų organizmui  trūksta. Ko trūksta -  parodo kraujo tyrimas.  Sveikam žmogui, normaliai besimaitinančiam,  geriančiam, jų nereikia.  Maisto papildai nėra tokie  nekalti,  jų sudėtyje yra medžiagų,  kurios  reaguoja su kitais vaistais ar papildais,  ir būna nepageidaujamų reakcijų, net negali žinoti, nuo ko.  Reikia gerti tik tuos maisto papildus,  kuriuos nurodė gydytojas.

Tuo labiau papildų nereikia vasarą, nes visų mikroelementų gausu vaisiuose, daržovėse“, - pasakojo J. Anušauskienė.

Veikia Hipertonikų klubas

RKL Kardiologijos skyriaus iniciatyva jau bene 15 metų veikia vienintelis Klaipėdos krašte Hipertonikų klubas.  Jį įkūrė gydytoja kardiologė V. E. Metrikienė, tuomet vadovavusi skyriui. Į jį iškart susibūrė apie 40 žmonių, sergančių hipertenzija.

„Įkūrėme šį klubą, nes nebuvo tokio sambūrio. Matėme, kad  jo  reikia, nes greitoji sulaukdavo begalę kvietimų dėl hipertenzinių krizių  - žmonės nemokėjo jų išvengti. Ir jau po metų anketomis apklausėme klubo narius,  ar dažnai, pradėję lankyti klubą, kvietėsi greitąją. Tai pasirodė, jog jos beveik nebereikėjo,  nes ligoniai  išmoko patys tvarkytis su kraujospūdžiu.  Dabar tęsiamas  visų širdies bei kraujagyslių ligų profilaktikos darbas“, - pasakojo gydytoja V. E. Metrikienė.

Gydytoja pabrėžia, kad norint išmokti reguliuoti savo kraujospūdį labai svarbus yra ir  ryšys su šeimos gydytoju – jis toliau turi stebėti pacientą, laiku  išrašyti jam vaistų, atsiųsti konsultuotis pas kardiologą.  Svarbu savo  būklę sekti matuojantis kraujospūdį ir patiems ligoniams.

Klubo nariai renkasi  kiekvieno  mėnesio, išskyrus vasaros – birželį, liepą, rugpjūtį,  paskutinį ketvirtadienį 15 val. RKL pirmajame aukšte prie informacijos langelio.

Skyrių naikinimui nepritartų

Kalbos apie galimą ligoninių restruktūrizavimą bei optimizavimą jaudina ir nedidelį, bet darnų  šio skyriaus kolektyvą. Gydytojai prisipažįsta neretai apie tai pasikalbantys.

Ką jie mano apie tai, ar reikalinga visus tris uostamiesčio ligoninėse veikiančius Kardiologijos skyrius sukelti į vieną vietą, pavyzdžiui, kardiologijos bazę palikti vien Jūrininkų ligoninėje?

„Tai galima buvo padaryti pačioje pradžioje,  kai kūrėsi Jūrininkų  ligoninė. O dabar jau visi turime savo pacientus, savo įdirbį, ir tų skyrių nėra per daug, - mano J. Anušauskienė. – Juk lėtinėmis ligomis sergantys žmonės laukia eilėse, kad galėtų  atsigulti į ligoninę. Jei skyriai būtų panaikinti, neabejotinai nukentėtų eiliniai pacientai, nes galimybė pasigydyti ligoninėje  sumažėtų.“

Gydytojos V. E. Metrikienės manymu,  vienas kardiologijos centras neaprėptų visų širdies bei kraujagyslių ligų gydymo.

„Kur dingtų sergantieji  hipertenzija, nuo kurios mirštamumas yra didžiausias ir kuri plinta it epidemija?  Vilniuje, pavyzdžiui, yra net atskiras hipertenzijos skyrius.  Mūsų pačių statistika rodo, kad apie 70 proc.  ligonių serga būtent hipertenzija, kuri sukelia ir širdies nepakankamumą.  Su hipertenzija sergančiais  ligoniais reikia nuolat  dirbti, reguliariai tirti, mokyti, stebėti“, - sakė ji.

Kita vertus, kardiologai atkreipia dėmesį į tai, jog kardiologai reikalingi kiekvienoje ligoninėje jau vien tam, kad širdies ligomis sergančių sunkių pacientų guli kiekviename ligoninės skyriuje, ir kartais kardiologai skuba į kitus skyrius net kelis kartus per dieną.  Jei nebūtų Kardiologijos skyriaus, kaip jie būtų konsultuojami?

Diagnozuoja ir gydo pažangiais būdais

RKL Kardiologijos skyriaus gydytojai savo „arsenale“ turi visa, kas reikalinga kardiologiniam ligoniui ištirti. Čia atliekamas  Holterio paros

monitoravimas,  perstemplinė ir spalvota širdies echoskopija, elektrofiziologiniai tyrimai, kompiuterinė  angiografija,  branduolinis magnetinis rezonansas, krūvio mėginiai pažangiausia „Vmax“ sistema.

Su „Vmax“ sistema tiriantis gydytojas kardiologas V. Cėpla džiaugiasi, jog ši sistema širdį bei kraujagysles ir kvėpavimo sistemą  padeda ištirti  itin kokybiškai.

Ligoninė yra numačiusi  širdies ligų diagnostiką dar  labiau išplėsti, įsigijusi pažangiausios aparatūros, kuria bus tiriamos širdies kraujagyslės, miokardo pajėgumas.

J. Anušauskienė pažymi, jog skyrius glaudžiai bendradarbiauja su Jūrininkų ligoninės  intervenciniais kardiologais bei  širdies chirurgais. Jei ligoniui reikalinga intervencinė pagalba – jis perkeliamas ten.  Skyriuje taikomas  medikamentinis gydymas.